Čiulpimas: funkcija, užduotys, vaidmuo ir ligos

Kas yra gebėjimas ką nors čiulpti ar įsisavinti? Kokia jo svarba ir naudingumas žmonėms? Ar yra ligų, dėl kurių čiulpimo refleksas nevisiškai pasireiškia? Į šiuos klausimus apie čiulpimą ir gebėjimą žįsti atsakyta šiame straipsnyje.

Kas yra čiulpimas?

Čiulpimo refleksas yra įgimtas naujagimiui. Tik čiulpdamas jis gali laiku imtis maisto, kad jį nurytų ir suvirškintų. Gebėjimas fiziologiškai įsisavinti skysčius seka įgimtą čiulpimo refleksą, kuris prarandamas nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Naujagimiui būdingas refleksas ieškoti motinos krūties iškart po gimimo. Jei kažkas liečia jos skruostą, tai pasuka vadovas ten. Jei spenelis tada paliečia lūpas ar galą kalba, burna užsidarys aplink spenelį, o naujagimis pradės žįsti. Tai tik padaro šiuos ieškančius judesius savo burna kai jis išalksta - prieš pat tai, kai bado dirgiklis tampa per stiprus ir jis šaukiasi maisto plaučių viršuje. Kaip ir paieškos refleksas, taip ir čiulpimo refleksas yra įgimtas naujagimiui. Tik čiulpdamas jis gali laiku imtis maisto, kad jį nurytų ir suvirškintų. Iki šešių iki dvylikos mėnesių amžiaus centrinis nervų sistema išsivystė taip, kad refleksas būtų pakeistas savanorišku ir valingu čiulpimu. Jei čiulpimo refleksas išlieka kaip refleksas ir neišnyksta, tai gali būti to ženklas smegenys žala - kaip ir smegenų pažeidimas gali sukelti kitus įgimtus refleksas išlikti, kurie paprastai išnyksta (pavyzdžiui, infantilus cerebrinis paralyžius).

Funkcija ir užduotis

Gebėjimas absorbuoti skysčius į save čiulpiant išlieka visą gyvenimą. Šis procesas vyksta pakaitomis ir koordinavimas su kvėpavimas. Kvėpavimas uždaro stemplę. Kai žmogus suvalgo maistą ar skystį, refleksas būna gerklų srityje gerklų uždaro trachėją, kad maisto ir skysčio nebūtų galima įkvėpti į plaučius. Siejama su gebėjimu žįsti yra veikianti variklio funkcija burna plotas: lūpos, kalba, žandikaulis, minkštas gomurys, čia minimi ryklės ir gerklų raumenys. Čiulpimo ir rijimo judesiai, transportas ir kvėpavimas turi būti motoriškai suderinta, nes skysčių ir maisto aspiracija (rijimas) gali vadovauti į plaučių uždegimas, kosulys refleksas apsaugo nuo aspiracijos.

Ligos ir negalavimai

Gebėjimas absorbuoti, nuryti ir virškinti skysčius čiulpiant yra būtinas žmogaus išgyvenimui net ir po kūdikystės. Kartais ši funkcija gali būti sutrikusi. Tai pasakytina apie neurologines ligas ar ausų ligas, nosis ir gerklės srityje. Gebėjimas siurbti skysčius ir įsisavinti maistą taip pat gali būti sutrikęs dėl žmogaus senėjimo proceso. Sugebėjimas čiulpti ir ryti gali pasireikšti šiais požymiais, kurie dažnai nėra vertinami rimtai: tai dažnas rijimas, kosulys ir gerklės išvalymas, užkimęs ar rūsčias balsas. Skystis, maistas ir seilės negalima laikyti burnoje ir nukristi ar ištekėti. Dėl raumenų veiklos stokos ir koordinavimas kontrolė, maistas burnoje ar gerklėje lieka per ilgai. Maisto vartojimas taip pat sunaudoja daug laiko. Su prastu motoriniu aktyvumu ir koordinavimas, matomi nedaug arba visai nėra čiulpimo ar kramtymo judesių. Nepakankamo maisto ir skysčių vartojimo pasekmės yra svorio kritimas, dehidratacija, ir bronchitas. Gali atsirasti ir staiga karščiavimas neaiškios priežasties ir plaučių uždegimas. Norint pagerinti maisto vartojimą, reikia pasirūpinti, kad sėdint laikysena būtų vertikali. Nugara gali tekti būti pasvirusi arba paremta. Padeda ir sulenktos ant stalo atsiremiančios rankos. Skysčius galima įsisiurbti mažais gurkšneliais, naudojant šiaudelį ar specialų gėrimo puodelį. Logopedinės problemos - kalbos artikuliacija - ir kvėpavimo bei virškinimo problemos dažniausiai yra susijusios su čiulpimo, kramtymo ir rijimo funkcijos sutrikimais. Norint pagerinti čiulpimo funkciją, reikalingi logopediniai kalbos pratimai arba vietinės burnos motorinės funkcijos pratimai. Ligos, dėl kurių gali sutrikti čiulpimo ir rijimo galimybės, yra Parkinsonizmas, rijimo trakto sužalojimai ir navikai (kalba, gomurinė arka, palatino tonzilės, ryklės, stemplės) arba insultas. Po naviko operacijos šiame regione problemos galiausiai gali išlikti, jei žala yra tokia didelė, kad negalima atstatyti suag gebėjimo. Įvairios neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga liga, išsėtinė sklerozėarba sunkesnė trauminė smegenys dėl sužalojimo gali sutrikti čiulpimo ir rijimo funkcija. Žmonėse su infantilus cerebrinis paralyžius, dėl neteisingo raumenų tonuso ir netinkamos burnos ir ryklės inervacijos gali išsivystyti gotikinis žandikaulis su netinkamai išdėstytais dantimis ir ortodontinėmis problemomis. Šiuo atveju taip pat sutrinka čiulpimas, rijimas ir kalba. Žmonėms su negalia gali sutrikti čiulpimo refleksas ir vėliau galimybė įsisavinti skysčius. Trigeriai gali būti bet kokia negalia, turinti įtakos centrinei nervų sistema.