šalutinis poveikis
Kadangi MRT vaizdai yra pagrįsti magnetinio lauko taikymu, pacientas nėra veikiamas jokios spinduliuotės. Todėl tyrimas beveik neturi šalutinio poveikio. Tik kontrastinių medžiagų vartojimas gali sukelti alergines reakcijas. Pacientai, turintys sutrikimų inkstas funkcija turėtų informuoti savo gydytoją, nes jie turėtų vengti naudoti kontrastinę medžiagą.
Kryžminių raiščių plyšimo nustatymas MRT
Aptikti a kryžminis raištis plyšimas tapo daug lengvesnis atsiradus magnetiniam rezonansui. Skirtingai nuo rentgeno spindulių, kurie gali nustatyti tik kryžminis raištis ten, kur nuskilęs kaulas, MRT vaizdai suteikia kur kas tikslesnius vaizdus. Baigta kryžminis raištis plyšimai dažnai atsiranda beveik be simptomų.
Tai apsunkina diagnozę. Be to, ne visi plyšimai visiškai nutraukė kryžminius raiščius, todėl išorėje jie atrodo nepakitę. Tai taip pat sunku nustatyti.
Kadangi atliekant MRT tyrimą daugelis plokštumų yra rodomi kaip pjūviniai vaizdai, tai leidžia lengviau nustatyti kryžminių raiščių plyšimą, tačiau dalinį plyšimą vis tiek labai sunku aptikti. Todėl dažnai užfiksuojami klaidingai neigiami radiniai. Atidžiai pažvelgus ir papildomai patikrinant kelio sąnarys yra čia būtini.
MRT taip pat suteikia kuo geresnį pranašumą meniskas galima aptikti traumų, kurios atsiranda kaip lydimas kryžminių raiščių plyšimas. MRT kryžminių raiščių diagnostikai atliekama, jei yra įtarimas dėl kryžminių raiščių pažeidimo. Tada pirmiausia atliekami funkciniai bandymai (pavyzdžiui, „stalčiaus testas“, kurio metu apatinis koja traukiama į priekį prieš viršutinę koją). Net jei tai nepadaro pastebimų radinių, gali būti suplyšęs kryžminis raištis, kurį reikėtų išsiaiškinti atlikus MRT tyrimą. Atlikus MRT vaizdus, nepažeisti kryžminiai raiščiai atrodo kaip tamsi, stora, į juostą panaši struktūra (T2 seka). Jei yra kryžminių raiščių plyšimas, tai galima atpažinti ištrūkus iš raiščio arba nutraukiant tęstinumą.
