Sinonimai
Kraujo cirkuliacija, didelė kūno apytaka, maža kūno cirkuliacija Medicinos: Širdies ir plaučių apytaka
Apibrėžimas
Širdies ir kraujagyslių sistemą galima įsivaizduoti kaip dviejų atskirų sekcijų (mažų ir didelių) sudėtį kūno cirkuliacija), kurie jungiami nuosekliai. Juos jungia širdis. Didelė kraujotakos sistema aprūpina kūną maistinėmis medžiagomis ir prasideda kairėje širdis o išleidimo anga yra dešiniojo prieširdžio. Mažas tiražas eina iš dešinės širdis per plaučius dujų mainams ir patenka į kairysis prieširdis.
Širdies ir kraujagyslių sistemos struktūra
Širdies ir kraujagyslių sistema susideda iš kraujas laivai ir širdis kaip raumenų pompa ( širdies užduotis), kuris leidžia kraujas cirkuliuoti per kūną ir aprūpinti audinius deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Organai ir kūno audiniai sunaudoja deguonį. Atitinkamai naujas, turtingas deguonimi kraujas turi būti nuolat tiekiama.
Šiuo tikslu „panaudotas“ kraujas venomis perduodamas atgal į širdį. Daugybė mažesnių venų iš galūnių ir organų vienijasi pilve ir viršutinėje krūtinės ląstoje tuščioji vena (vena cava aukštesnė ir prastesnė). Tai atsiveria iš viršaus ir apačios į dešiniojo prieširdžio širdies.
Iš ten kraujas per vožtuvą patenka į dešinysis skilvelis ir tada per kitą vožtuvą išstumiamas į dešinįjį ir kairįjį plaučius. Ten kraujas vėl praturtinamas deguonimi. Tada kraujas iš plaučių pereina į kairysis prieširdis širdies, per vožtuvą į kairysis skilvelis o paskui per didelę magistralę arterija (aorta) atgal į didelę kraujotaką.
Iš ten jis arterijomis pasiskirsto visame kūne ir tiekia deguonį bei maistines medžiagas visiems organams ir galūnėms. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų (karščio, šalčio, krūvio, poilsio) širdis keičia savo plakimo dažnį. Kraujas laivai gali išsiplėsti ar susitraukti.
Jei lauke šalta, kraujas laivai galūnėse susitraukia, todėl ten teka mažiau kraujo ir kūnas ne taip greitai atvėsta (centralizacija). Priešingai, kai karšta, indai išsiplečia, kai kūnas bando išleisti šilumos perteklių ir palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Šiam tikslui pritaria ir prakaitavimas.
Fizinio krūvio metu kraujagyslės taip pat išsiplečia, ypač raumenų indai, nes krūvio metu jiems reikia daugiau deguonies. Atitinkamai kraujo tūris pasiskirsto didesniame skerspjūvio plote. Dabar širdis turi plakti greičiau, kad kraujagyslių sistemoje cirkuliuotų pakankamas tūris.
Sportininkų širdis ilgainiui padidėja dėl treniruočių. Dėl to jis gali išleisti daugiau garsų vienam taktui, todėl jam reikia mažesnio ritmo dažnio tiek ramybės būsenoje, tiek esant įtampai. Tai paaiškina dažnai gerokai mažesnį poilsį širdies susitraukimų dažnis sportininkų.
Apskritai, širdies ir kraujagyslių sistema yra labai sudėtinga ir susideda iš mažiausių kraujagyslių (kapiliarų) į dideles arterijas ir venas, kurios veda kraują į širdį ir iš jos. Širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimas taip pat yra labai sudėtingas ir gali labai lanksčiai prisitaikyti prie skirtingų sveikų žmonių sąlygų. Arterijos yra kraujagyslės, kurios veda nuo širdies, venos - kraujagyslės, tekančios link širdies.
Jei venos - ypač tos, kurios yra ant paviršiaus koja - nebegalite pakankamai greitai pernešti kraujo atgal į širdį, venų varikozė vystosi (varikozės). Lėtindamas kraujo tekėjimą gilumoje venas, kraujo krešulys (trombas) gali susidaryti, o tai sukelia klinikinį trombozė. Jei toks a kraujo krešulys atsilaisvina ir patenka į plaučių su kraujotaka - gyvybei pavojinga plaučių embolija gali vystytis.
