Širdis klimpsta blogiau gulint | Širdis suklumpa gulint - pavojinga?

Širdies klupimas blogėja gulint

Jei atsigulus širdies suklupimas blogėja, dažniausiai taip nėra todėl, kad širdies aritmija pati blogėja ar blogėja, bet todėl, kad kūnas tampa ramesnis, o paveiktas asmuo tampa budresnis savo kūnui. Tai, kad gulint kūnas daugiau ilsisi, stresas paprastai šiek tiek susilygina, kraujas slėgis sumažėja, o širdies plakimas sulėtėja, reiškia, kad širdis ritmo sutrikimai paprastai būna geresni, o širdis mažiau suklumpa. Nepaisant to, gulėjimo esmė yra ta, kad „blaškantys“ trikdantys aplinkos veiksniai dažnai pašalinami, o nukentėję asmenys automatiškai daugiau dėmesio skiria sau.

Ne tik aplinkos triukšmas ir visi suvokimai kasdieniame gyvenime atitraukia nuo kūno suvokimo, bet ir paties kūno judesiai slopina kūno suvokimą. širdis tam tikras suklupimas stovint ar einant. Jei kūnas atsipalaiduoja gulėdamas, judesiai nevyksta, regos, lytėjimo ar klausos dirgikliai tampa mažesni, o koncentracija vėl grįžta į savo kūną. Taigi dažnai būna, kad širdis suklupimas suvokiamas kaip garsesnis ar blogesnis, nors jis nepasikeitė ar net šiek tiek pagerėjo, palyginti su likusia dienos dalimi. Net gali būti, kad širdies suklupimas taip pat gali pablogėti, nes padidėjęs suvokimas sukelia nerimo jausmą, dėl kurio kūnas patenka į stresinę situaciją ir širdis plaka greičiau, o tai savo ruožtu gali sukelti širdies suklupimą. dažnai.

Širdis suklupo gulint nėštumo metu

Kūnas patiria daug pokyčių nėštumas. Ypač gali sukelti hormoniniai pokyčiai širdies aritmija. Dėl šios priežasties moterų širdies ritmo sutrikimai dažnai pasireiškia tik tada, kai organizmas patiria stiprius hormoninius svyravimus.

Taip yra per nėštumas, bet ir per menopauzė. Be to, širdies plakimas fiziologiškai pagreitėja nėštumas, o tai yra visiškai normalu. Galiausiai ne tik motinos, bet ir vaisiaus kūnas turi būti aprūpintas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.

Spartesnis širdies plakimas skatina aritmiją. Visi veiksniai kartu daro nėštumo aritmiją ne retenybe ir nėra pavojingi, jei jos nepasitaiko per dažnai. Taip yra todėl, kad dauguma ekstrasistolių neturi hemodinaminio (kraujotakos) poveikio.

Paprastai jie būna tik laikini ir vėl nurimsta, kai tik išnyksta papildomi rizikos veiksniai. Pavojingos tachiaritmijos (ritmo sutrikimas per greitu širdies plakimu), pvz prieširdžių virpėjimas ar grįžti tachikardija yra rečiau. Tačiau kilus abejonių, ypač jei jų pasitaiko dažniau, jų reikėtų ieškoti.