Keturi širdis vožtuvai atlieka vieną iš svarbiausių žmogaus kraujotakos sistemos funkcijų: jie veikia kaip vožtuvai širdyje, nustatydami kraujas srautas ir užtikrinamas tolygus kraujo įtekėjimas ir ištekėjimas tarp prieširdžio ir skilvelio bei gretimo kraujo laivai.
Kas yra širdies vožtuvai?
Šios širdis turi iš viso keturis širdies vožtuvai, kuri uždaro širdies kamerų įėjimus ir išėjimus. Jie susideda iš audinio, kuriame yra vožtuvo funkcija, užtikrinanti pastovų srautą kraujas tarp prieširdžių ir skilvelių širdis širdies susitraukimo metu.
Anatomija ir struktūra
Širdies pertvara žmogaus širdį padalija į dvi lygias puses ir taip susideda iš a dešinysis skilvelis ir susijęs dešiniojo prieširdžio, Ir kairysis skilvelis ir kairysis prieširdis. Dėl skirtingo funkcionalumo keturi širdies vožtuvai skirstomi į dvi grupes: kišeninius vožtuvus ir lankstinukų vožtuvus. Kišeniniai vožtuvai yra atitinkamai dešinėje ir kairėje širdies pusėse tarp skilvelio ir gretimo ištekėjimo trakto. Kairėje pusėje yra plaučių vožtuvas, esantis tarp dešinysis skilvelis ir plaučių arterija, arteriae pulmonales. Dešinėje pusėje tarp kairysis skilvelis o aorta yra vadinamoji aortos vožtuvas. Tarp prieširdžių ir skilvelių esantys vožtuvai dėl jiems būdingos išvaizdos vadinami lapelių vožtuvais. Taip vadinamas mitralinis vožtuvas yra dešinėje širdies pusėje tarp kairysis prieširdis ir kairysis skilvelis, kol trišakis vožtuvas yra kairėje širdies pusėje, kur ji skiria dešiniojo prieširdžio nuo dešinysis skilvelis.
Funkcija ir užduotys
Sistolės metu kraujas įtekėjimo fazė, deguonis neturintis ir praturtintas kraujas anglis dioksidas praeina pro trišakis vožtuvas nuo dešiniojo prieširdžio į dešinįjį skilvelį. Čia jis perduodamas per plaučių vožtuvas į plaučių cirkuliacija, kur jis praturtintas deguonis ir anglis sumažėja dioksido kiekis. „Šviežias“ kraujas dabar išstumiamas iš plaučių į kairysis prieširdis ir vėliau praeina per mitralinis vožtuvas į kairįjį skilvelį. Iš čia kraujas praeina per aortos vožtuvas į didžiausią arterija kūne ir taip į didžiąją kraujotakos sistemą. Viso sistolės proceso metu širdies vožtuvai veikia kaip mechaniniai vožtuvai, užkertantys kelią kraujo tekėjimui juos atidarant ar uždarant. Kairiesiems ir dešiniams skilveliams užpildant kraują, įtekantį iš dviejų prieširdžių, jie susitraukia ir mitraliniai bei tricuspidiniai vožtuvai uždaromi, kad kraujas netekėtų atgal į prieširdžius. Didėjantis slėgis skilveliuose dabar atveria aortos ir plaučių vožtuvus, kurie išmeta kraują į atitinkamus ištekėjimo kanalus. Sistolės pabaigoje skilveliai iš esmės yra tušti, slėgis sumažėja, o aortos ir plaučių vožtuvai yra uždaryti, kad kraujas nepatektų atgal į skilvelius. Tuo pačiu metu mitraliniai ir tricuspidiniai vožtuvai vėl atsidaro ir vėl užpildo skilvelius krauju. Taigi širdies vožtuvai žmogaus kraujotakos sistemoje vaidina nepakeičiamą vaidmenį: jie kontroliuoja kraujo tekėjimą per širdį, užkerta kelią gaunamo kraujo susidarymui ir taip užtikrina pastovų visų organų tiekimą.
Ligos
Jei yra kalcifikacija, susiaurėjimas ar nutekėjimas viename ar daugiau iš keturių širdies vožtuvų, tai gali būti reikšminga sveikatai padarinius. Paprastai nespecifiniai ir, atrodo, nekenksmingi simptomai vožtuvų širdies liga, pavyzdžiui, dažnas silpnumas ar svaigulys, dusulys esant lengvam krūviui, spaudimo pojūtis dėžėir vanduo susilaikymas kojose, nukentėjusieji į juos dažnai žiūri nepakankamai rimtai arba yra neteisingai interpretuojami, o tai skatina nepastebimą ligos progresavimą. Ilgalaikė negydyto pasekmė vožtuvų širdies liga paprastai yra širdies nepakankamumas, dažnai su vėlesniu širdies nepakankamumu. Todėl vožtuvų liga turėtų būti diagnozuota ir gydoma kuo anksčiau, kad būtų išvengta rimtų širdies pažeidimų. Dažniausia širdies vožtuvų ligos priežastis yra natūralus vožtuvų nusidėvėjimas dėl kūno senėjimo proceso. Vožtuvai susidėvi, kalkėja arba susiaurėja. Šiuo atveju yra vožtuvo stenozė, ty vožtuvų susiaurėjimas. Tokiu atveju vožtuvas negali visiškai atsidaryti, kraujas atsistoja priešais jį ir sumažėja kraujo, kurį galima pumpuoti per kūną, kiekis. Norint ir toliau tinkamai aprūpinti kūną, širdis turi pumpuoti didesniu greičiu, o tai lemia širdies nepakankamumas ilgalaikėje perspektyvoje. Kita širdies vožtuvų liga yra vožtuvų nepakankamumas. Šioje defekto formoje vožtuvas nebegali visiškai užsidaryti; kraujo atgalinis srautas nebėra pakankamai užblokuotas, todėl jis gali tekėti atgal į skilvelius. Tai sumažina pumpavimo pajėgumą, o širdyje ir plaučiuose kaupiasi slėgis. Tačiau širdies vožtuvo defektas gali atsirasti ne tik didėjant amžiui, bet ir dėl bakterinės infekcijos, reumatinės karščiavimas or uždegimas širdies vidinio pamušalo. Kita vertus, įgimti širdies vožtuvo defektai yra labai reti ir pasireiškia tik apie 3 procentams visų žmonių. Tačiau jei vožtuvų defektas diagnozuojamas laiku, tai nedelsiant ir šiais laikais yra daug žadanti terapija gali būti pradėtas, o tai esant nedideliam defektui reiškia tik paciento simptomų gydymą. Tačiau esant sunkiam vožtuvo defektui, kai jau yra grėsmė pažeisti širdies raumenį, reguliariai rekomenduojama atlikti operaciją, kuri vožtuvo stenozės atveju gali būti vožtuvo trikdymas širdies kateteris o vožtuvui esant nepakankamam vožtuvo rekonstrukcijai ar vožtuvo keitimui dirbtiniu širdies vožtuvu. Dėl reikšmingos pažangos širdies chirurgijos srityje tokios intervencijos šiais laikais yra labai perspektyvios ir netgi gali sukelti jau esamą širdies nepakankamumas visiškai regresuoti.
Tipiškos ir dažnos širdies ligos
- Širdies smūgis
- Perikarditas
- Širdies nepakankamumas
- Prieširdžių virpėjimas
- Širdies raumenų uždegimas
