Šizotipas asmenybės sutrikimas yra sunkus psichikos sutrikimas. Joje paveikti asmenys kenčia nuo reikšmingų emocijų ir santykių pokyčių.
Kas yra šizotipinis asmenybės sutrikimas?
Šizotipas asmenybės sutrikimas taip pat žinomas kaip šizotipinis sutrikimas. Jo nereikėtų painioti su šizoidu asmenybės sutrikimas. Šiuo psichikos ligos, yra rimtų elgesio trūkumų, darančių įtaką psichosocialinėms ir tarpasmeninėms sritims. Medicininė šizotipinio asmenybės sutrikimo klasifikacija nėra aiški. Pavyzdžiui, TLK-10 kodas neskirsto sutrikimo kaip asmenybės sutrikimo, o kaip kliedesio ar šizofrenijos sutrikimo. Priešingai, JAV DSM-IV klasifikacija psichinius sutrikimus neabejotinai vertina kaip asmenybės sutrikimus. Tai apsunkina tikslią šizotipinio asmenybės sutrikimo klasifikaciją. Skirtumas nuo šizoidinio asmenybės sutrikimo įvyko tik neseniai.
Priežastys
Tikslios šizotipinio asmenybės sutrikimo priežastys dar nėra aiškiai nustatytos. Ekspertai įtaria, kad psichikos sutrikimas kyla dėl daugelio priežasčių. Be kitų dalykų, genetiniai veiksniai gali būti laikomi įsivaizduojamais veiksniais. Pavyzdžiui, tipiškas šizotipinis sutrikimas dažnai pasireiškia šeimose, kuriose šizofrenija jau įvyko. Todėl medikai daro prielaidą, kad abiem psichikos ligoms būdingas bendras genetinis nusiteikimas. Trauminė patirtis ankstyvuoju laikotarpiu vaikystė taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį. Pavyzdžiui, žmonės, turintys šizotipinį sutrikimą, dažnai buvo fiziškai išnaudojami ar seksualiai išnaudojami vaikystė. Sunkus gimdymas taip pat laikomas traumuojančia patirtimi. Kita galima priežastis yra nukentėjusio asmens nepriežiūra ankstyvame amžiuje vaikystė. Šiuo atveju pacientai šiuo laikotarpiu neturėjo artimų ryšių su savo tėvais. Įsivaizduojama to priežastis gali būti a psichikos ligos motinos, todėl ji nepakankamai atlieka savo vaidmenį. Hospitalizmas buvo keliama hipotezė kaip kita priežastis.
Simptomai, skundai ir požymiai
Šizotipinio asmenybės sutrikimo kontekste paveikti asmenys patiria gilų tarpasmeninį ir socialinį deficitą. Pavyzdžiui, pacientai negali užmegzti artimų santykių, nes jie jiems sukelia nepatogumų. Be to, jie kenčia nuo mąstymo ir suvokimo iškraipymų. Socialinius kontaktus pacientai užmezga labai retai. Dėl gilaus nepasitikėjimo kitais jų santykiai nėra ilgalaikiai. Net jei jie būna su žmogumi ilgesnį laiką, jie negali sumažinti nepasitikėjimo. Dažniausiai yra priešingai ir įtarumo jausmas sustiprėja. Neretai jie būna irzlūs ir agresyvūs. Be to, jie atrodo be emocijų, abejingi ir nepasiekiami. Be to, žmonėms, kenčiantiems nuo šizotipinio asmenybės sutrikimo, atsiranda elgesys, kuris priskiriamas netradiciniams. Tai, be kita ko, apima netvarkingą ar įnoringą išvaizdą. Be to, pacientai kalba savita kalba. Tai gali būti nepatogu, klumpėti ir nepatogu. Kai kuriems nukentėjusiems asmenims pavyksta sukurti nepaprastus meno kūrinius, kuriuos lemia jų ryškus jautrumas. Žmonėms, turintiems aukštą laipsnį šizofrenija, tačiau meninis talentas yra labai retas. Užtat jų mąstymas paprastai būna abstraktus arba techninis-funkcinis. Kiti galimi šizotipinio asmenybės sutrikimo simptomai yra paranojiškos idėjos, santykių idėjos ar autistinis grimzdimas. Be to, sergantieji dažnai rausiasi priverstinai, ir neretai jų mąstymas yra agresyvus ar seksualiai motyvuotas. Sunkiais atvejais haliucinacijos taip pat galimi. Maždaug du trečdaliai visų pacientų turi kitų psichikos sutrikimų. Tai gali apimti Depresija, nerimo sutrikimai, priklausomybės ar valgymo sutrikimai.
Ligos diagnozė ir eiga
Ne visada lengva nustatyti šizotipinį asmenybės sutrikimą. Pavyzdžiui, pacientai retai kreipiasi į gydytoją savo noru. Terapeutas bazės jo diagnozė pacientui medicinos istorija taip pat apie tipinius sutrikimo simptomus, tokius kaip įkyrūs atrajojimai, paranojiškos idėjos, ekscentriški elgesio modeliai, savita išvaizda, socialinis pasitraukimas ar haliucinacijos. Paprastai šizotipinis asmenybės sutrikimas eina lėtiniu keliu. Kiekvieno žmogaus intensyvumas skiriasi. Kai kuriais atvejais aišku šizofrenija gali išsivystyti. Kursas psichikos ligos dažniausiai atitinka įprastą asmenybės sutrikimą.
Komplikacijos
Šizotipinės asmenybės dažnai gyvena nuošaliai ir mažai bendrauja su kitais. Daugelis jų turi menkus socialinius įgūdžius. Tai kartais sukelia draugystės, pažinčių ir šeimos gyvenimo komplikacijas. Profesinė karjera taip pat gali patirti socialinių trūkumų - tiek bendraujant su klientais, tiek su kolegomis ir viršininkais. Agresyvus elgesys yra įmanomas, tačiau jis neturi įtakos visiems žmonėms, turintiems šizotipinį asmenybės sutrikimą. Jei nukentėjęs asmuo kenčia nuo paranojiškų minčių, tai taip pat gali vadovauti iki komplikacijų. Stiprus nepasitikėjimas kai kuriais atvejais yra kliūtis gydymui, nes šizotipinė asmenybė gali nesikreipti pagalbos. Kartais atsisakoma ne tik psichologinės pagalbos, bet ir medicininės pagalbos, pavyzdžiui, dėl traumos ar ligos. Dėl to įmanoma toks fizinis būklė be reikalo pablogėti. Šizotipinis asmenybės sutrikimas gali būti susijęs su kitu asmenybės sutrikimu arba kartu su kita psichine liga. Tarp bendrų asmenybės sutrikimų yra: nerimo sutrikimai ir Depresija. Kai kuriems ligoniams išsivysto valgymo sutrikimas ar priklausomybė nuo medžiagos. Tai iš dalies kyla bandant rasti „vaistą“ šizotipiniams simptomams. Pavyzdžiui, kai kurie sergantieji geria alkoholis būti labiau atsipalaidavusiam ir mažiau slopinamam socialinėse situacijose. Tokie bandymai gali lengvai vadovauti į užburtą priklausomybės ratą.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Elgesio sutrikimus ar socialinės sąveikos ypatumus visada turėtų įvertinti gydytojas. Jei yra emocinis atsiribojimas, nesugebėjimas užmegzti socialinių ryšių ar stiprus nepasitikėjimas kitais žmonėmis, rekomenduojama išaiškinti simptomus. Šizotipiniam asmenybės sutrikimui būdingas supratimo apie ligą trūkumas. Nukentėję asmenys patiria save kaip įprastą ir mato aplinkinių žmonių problemas. Todėl nukentėjusį asmenį kreiptis į gydytoją yra iššūkis. Būtini glaudūs ir stabilūs santykiai, kurie vis dėlto atmetami kaip tipiški ligai. Esant emociniam išgyvenimui ar diskomfortui bendraujant su kitais žmonėmis, reikia kreiptis į gydytoją. Jei yra agresyvi išvaizda, emociniai sužeidimai ar pakartotinis socialinių taisyklių nepaisymas, patartina apsilankyti pas gydytoją. Ypač sunkiais atvejais turėtų būti iškviestas medicinos pareigūnas. Susirūpinimą kelia savęs žalojantys ar žalojantys veiksmai. Juos reikia pateikti gydytojui. Tuo atveju haliucinacijos, kliedesiai, stiprios baimės ar depresinė išvaizda, nukentėjusiam žmogui reikia pagalbos. Gydytojas reikalingas, kai tik skundai tampa našta kasdieniame gyvenime arba atsiranda naujų simptomų. Valgymo elgesio sutrikimai ar priklausomybės polinkiai taip pat būdingi asmenybės sutrikimams ir turi būti ištirti.
Gydymas ir terapija
Gydyti šizotipinį asmenybės sutrikimą yra taip pat sunku, kaip ir diagnozę. Taigi nemažai pacientų priešinasi terapija ankstyvosiose stadijose. Bendradarbiauti galima tik per partnerių ar artimųjų įtikinėjimą ar prievartą. Kita sveikatai tokios problemos kaip priklausomybės ar Depresija taip pat vaidina vaidmenį. Kaip ir visų kitų asmenybės sutrikimų atveju, šizotipiniame asmenybės sutrikime dėmesys nėra sutelktas į ligos išgydymą. Reikėtų pagerinti socialinę paciento kompetenciją ir socialinę aplinką. Psichoterapija ir tam naudojama socioterapija. Gydymo pradžioje manoma, kad svarbu užmegzti pasitikėjimo stiprinimo ryšį tarp paciento ir terapeuto. Tačiau tai paprastai yra didelis iššūkis visiems dalyvaujantiems. Jei tvarių santykių užmegzti nepavyksta, tai baigiasi nutraukus gydymą. Jei pacientas kenčia nuo kitų psichikos sutrikimų, jam skiriami tinkami vaistai, pvz antidepresantai depresijos atveju. Jei, kita vertus, yra lydintis nerimo sutrikimas, jam dažnai duodama neuroleptikai. Ličio ir karbamazepinas taip pat naudojami stabilumui užtikrinti. Sedatyvai z benzodiazepinai yra tinkami gydyti panikos priepuoliai.
Prevencija
Kadangi šizotipinio asmenybės sutrikimo priežastys nėra gerai suprantamos, nėra tinkamos prevencinės priemonės nėra.
Požiūris
Psichoterapiniai stebėjimai yra būtini dėl šizotipinio asmenybės sutrikimo. Trukmė ir intensyvumas (ty terapija seansai) priklauso nuo sutrikimo sunkumo. Šizotipinį asmenybės sutrikimą lydi elgesio problemos. Dėl to rekomenduojama elgsenos priežiūra po to psichoterapija. Po buvimo psichiatrijos skyriuje nukentėjusįjį lydi grįžimas į kasdienį gyvenimą. Tikslas yra gyvenimas be simptomų, baigus gydymą. Abipusis gydytojo ir paciento pasitikėjimas yra pagrindinė sėkmingo antrinės priežiūros sąlyga. Po priežiūros pacientas išmoksta sąmoningai kovoti su savo liga. Tuo pačiu metu turėtų būti sustiprinta jo savivertė, nes nukentėjusieji dažnai patiria socialinį stigmatizavimą. Tai gali atsitikti darbe, tarp pažįstamų ar šeimoje. Pervargę artimieji taip pat turi galimybę asmeniniais klausimais kreiptis į psichoterapeutą. Narkotikų gydymo atveju terapeutas stebi ilgalaikę gijimo pažangą. Siekiama užkirsti kelią bet kokiai priklausomybei nuo vaistų. Jei progreso trūksta arba jis blogėja, dozė padidėja, skiriamas tinkamesnis vaistas arba visas vaistas terapija metodas yra modifikuotas. Vykdydamas tolesnius veiksmus, specialistas organizuoja hospitalizavimą, jei pacientas būklė labai pablogėja ir (arba) pacientas pats to reikalauja.
Štai ką galite padaryti patys
Šizotipinis asmenybės sutrikimas gali pereiti į šizofreniją. Šizofrenijai iš esmės būdingi sunkesni ir ryškesni simptomai nei šizotipiniam asmenybės sutrikimui. Tačiau simptomų pobūdis yra panašus. Todėl nukentėjusiems žmonėms yra prasminga atidžiai stebėti save ir, jei simptomai pablogėja, informuoti apie tai gydantį gydytoją ar terapeutą. Dėmesio nusipelno ir išorinės gyvenimo sąlygos. Ne visas gyvenimo sąlygas galima kontroliuoti - darbo prarasti ar skyrybų paprastai nenorima. Tačiau sergantieji turėtų nepamiršti, kad tokiais gyvenimo tarpsniais atkryčio ar pablogėjimo tikimybė yra ypač didelė. Todėl gera savirūpinimas šiais laikais yra ypač svarbus. Stabili aplinka padeda stabilizuoti psichiką. Žmonės, turintys šizotipinį asmenybės sutrikimą, gali rūpintis kasdieniais socialiniais kontaktais, kurie jiems atrodo malonūs. Tačiau viena iš šizotipinio asmenybės sutrikimo ypatybių yra ta, kad sergantiesiems sunku užmegzti ir palaikyti gilius santykius. Todėl psichologai mano, kad tiksliniai socialinių įgūdžių mokymai yra naudingi. Jei šiuo atveju savipagalba nėra pakankama, gali būti svarstomi, pavyzdžiui, elgesio socialiniai mokymai.
