Šlaunies odos patempimas

Sinonimai

Šlaunys plastinė operacija, liposuction, dermolipektomija med. : Dermolipektomija A šlaunis liftas (šlaunies dermolipektomija) yra chirurginis pertekliaus pašalinimas riebalinis audinys ir oda nuo šlaunis kosmetiniam pagražinimui. Šlaunies pakėlimo priežastys (indikacijos) yra grynai estetinio ar kosmetinio pobūdžio, daugiausia dėl pertekliaus riebalinis audinys ar odos perteklius.

Šlaunies pakėlimas taip pat gali būti atliekamas vadinamųjų „balno krepšių riebalų“ arba celiulito, dantinė poodinio riebalinio audinio (poodinio riebalinio audinio) deformacija, tokiu atveju liposuction paprastai pakanka. Tačiau gali prireikti papildomo odos pakėlimo, ypač po reikšmingo svorio kritimo ar svyravimų praeityje. Šlaunies pakėlimas paprastai yra sudėtinga operacija, trunkanti kelias valandas ir turėtų būti atliekama tik sveikiems pacientams.

Visada reikia nepamiršti, kad operacija apima ir tam tikrus riksus. Be operacijos taip pat galima sumažinti riebalų kiekį vidinėje šlaunies pusėje arba visoje šlaunyje. Vokietijoje kasmet atliekama apie 20000 grynos riebalų nusiurbimo operacijos, šlaunų pakėlimas atliekamas maždaug 7000 pacientų per metus. Moterų, kurioms atliekama operacija, procentas yra žymiai didesnis nei vyrų.

Istorija

Pirmuosius riebalų nusiurbimus atliko Kesselring 1976 m. Prieš tai buvo įmanoma sukurti plonesnes ir tvirtesnes šlaunis tik pašalinus odos perteklių ir riebalinis audinys. Nuo to laiko buvo išbandyta ir patobulinta daugybė skirtingų chirurginių metodų.

Šiandien dažnai atliekami šlaunų pakėlimai yra jų derinys liposuction ir odos stangrinimas, vadinamosios dermolipektomijos. Dažniausia šlaunų pakėlimo priežastis yra riebalinio audinio perteklius ir šlaunies odos perteklius dėl antsvoris. Viena vertus, dėl didelio svorio prieaugio arba, kita vertus, nuolat besikeičiančio svorio, odos ir jungiamasis audinys šlaunies praranda elastingumą (tempimą) ir laikui bėgant tampa labai laisva.

Taigi gali atsitikti taip, kad ypač po didelio svorio šlaunys nėra liekna ir stangri, tačiau atrodo labai nepatenkinama kosmetikos požiūriu. Nukentėjusiems šis odos perteklius arba labai suglebusi ir raukšlėta oda dažnai būna dar blogesnė ir labiau stresuojanti nei didelis svoris ir didelis šlaunų apimtis prieš lieknėjimą. Į antsvoris pacientų, riebalinis audinys paprastai stipriai padidėja visoje šlaunyje.

Tai gali būti tolygi, bet ir neįprastose, o ne tipiškose natūralaus riebalinio audinio pasiskirstymo vietose, todėl šiose vietose taip pat gali tekti nusiurbti riebalus. Dauguma pacientų kenčia nuo ryškių riebalų pagalvėlių ant sėdmenų, šlaunies vidurio ir šonų bei kelio srityje. Jei nukentėję pacientai gali įrodyti stiprų psichologinį sutrikimą ir taip apriboti gyvenimo kokybę, sveikatai draudimo bendrovė gali padengti dalį veiklos išlaidų.

Tačiau taip nutinka tik labai retai ir dėl to reikėtų iš anksto susitarti su atitinkama draudimo bendrove. Prieš šlaunies pakėlimą, kaip ir prieš bet kurią operaciją, reikia išaiškinti riziką ir ankstesnes ligas, o gydantis gydytojas imasi vadinamosios anamnezės (paciento anamnezės). Norint įvertinti operacijos riziką, užduodami klausimai apie pagrindines ligas, tokias kaip aukštas kraujo spaudimas or diabetas cukriniu diabetu, bet ir apie bendrą fizinį būklė, vaistų vartojimas ir alkoholio vartojimas arba nikotinas.

Operacijų planavimui taip pat svarbu nėštumas, svorio kritimas ar padidėjimas, ankstesnės operacijos ir dabartinis svoris bei ūgis. Norint suplanuoti operaciją, pacientas tiriamas skirtingose ​​kūno padėtyse (stovint, sėdint, gulint) ir nusirengiant. Matuojama ir nufotografuojama esama šlaunies deformacija ir įbraižomas galimas pjūvis.

Prieš operaciją išsamiai diskutuojama apie galimybes ir laukiamą rezultatą, taip pat apie galimas komplikacijas ir riziką. Jei dėl operacijos atsiranda komplikacijų, dėl kurių reikia tolesnio gydymo ar net tolesnių operacijų, šios išlaidos taip pat turi būti pacientai. Kadangi, pavyzdžiui, viešnagė intensyviosios terapijos skyriuje gali greitai patekti į daugybinių eurų intervalą, gali būti verta pasirūpinti tolesniais kosmetikos operacijų išlaidų draudimais, kuriuos galima įsigyti už mažai pinigų ir kuriuos rekomenduoja bei organizuoja daug plastinės chirurgijos skyrių. Kadangi šlaunų pakėlimas yra pasirenkama procedūra, pacientai negauna nedarbingumo pažymėjimo.

Dėl šios procedūros pacientai turėtų planuoti mažiausiai dviejų savaičių atostogas. Prieš operaciją ant šlaunies pažymima pjūvio eiga. Daugeliu chirurginių metodų operacijos pradžioje atliekamas pjūvis genitalijų srities šlaunies pagrinde, jei įmanoma, natūraliu klostiu.

Labai nutukusių pacientų arba pacientų, kuriems ryškūs jojimo bridžai deformuojasi, atveju celiulito, prieš faktinę operaciją šiose labai deformuotose (deformuotose) vietose galima papildomai atlikti riebalų nusiurbimą. Pašalinamas riebalinio audinio perteklius, taip pat odos perteklius. Dažnai, ypač sunkių atvejų atveju nutukimas, bambą reikia iškirpti ir, nuėmus audinį, ją vėl įkišti ir susiūti.

Atskiri pilvo sienos sluoksniai taip pat vėl susiuvami atskirai. Pakėlus pilvo sieną, oda yra šiek tiek įtempta pirminio odos pjūvio kryptimi ir paprastai siuvama intrakutaninėmis siūlėmis (odoje esančiomis siūlėmis), kad būtų pasiektas optimalus kosmetinis rezultatas. Siurbimo kanalizacija naudojama taip, kad skystis ir kraujas kad formos gali nutekėti ir žaizda gali geriau užgyti.

Dar anestezijos metu pacientai gauna labai griežtą tvarsliava, kurią po vienos ar dviejų dienų pakeičia tvarstis su „Velcro“ segtuku. Kelias ateinančias savaites ją reikia dėvėti nuolat ir tik trumpam nuimti, kad būtų galima plauti, kad audinys vėl augtų, nesusidarytų ertmių (seromos susidarymo rizika ar infekcijos rizika). Dažniausios komplikacijos yra žaizdų gijimas sutrikimai, ypač rūkantiems, po kraujavimo ir infekcijos.

prastas žaizdų gijimas arba nenuoseklus kompresuojančios kelnaitės juostos dėvimas ar apvyniojimas po operacijos taip pat gali sukelti skysčių kaupimąsi žaizdos ertmėje (seroma), ypač esant didelėms chirurginėms žaizdoms. Tokiu atveju gali tekti operuoti dar kartą, kad žaizda užgytų. Dažnos vėlyvos komplikacijos yra jutimo (jautrumo) sutrikimai chirurginėje srityje ir kosmetinės problemos, tokios kaip rando atitraukimas ar asimetrija.

Mirtis dėl šlaunų pakėlimo aprašyta apie 1 - 4% pacientų. Dažniausios priežastys yra tromboembolija, traumos kraujas laivai, riebalai embolija ir mirtinų komplikacijų, kurias sukelia anestezija ar vaistai. Tačiau kraujotakos nepakankamumas taip pat gali būti mirties priežastis, ypač pacientams, sergantiems ankstesnėmis širdies ir kraujagyslių sistema. Pacientai, kuriems žinomas reikšmingas poveikis širdis todėl ligos turėtų atidžiai apsvarstyti, ar jos savanoriškai galėtų pakenkti šlaunų pakėlimo rizikai.