Grybas
Amanitaceae šeimos žalias gumbavaisių lapų grybas yra gimtoji Europoje ir auga po ąžuolais, bukais, saldžiaisiais kaštonais ir kitais lapuočiais. Jis randamas ir kituose žemynuose. Vaisinis kūnas yra baltas, o kepurė - žalsvos spalvos. Mažiau nuodinga musmirė taip pat priklauso tai pačiai šeimai.
Ingredientai
Toksiški ingredientai yra cikliniai peptidai, kurie yra suskirstyti į tris grupes: amatoksinai, falotoksinai ir viotoksinai. Pavojingiausi yra kepenys ir inkstas toksiniai amatoksinai, tarp kurių yra α-amanitinas. Amatoksinai yra stabilūs karščiui, todėl virdami ar džiovindami jie nesunaikinami. Be to, jie ištirpsta vanduo ir nėra suskirstyti į Virškinimo traktas. Amatoksinai taip pat išgyvena užšaldami ir atitirpdami.
Daiktai
Amanitinai pasižymi citotoksinėmis savybėmis. Jie slopina fermento RNR polimerazę II ir slopina transkripciją, kuri užkerta kelią baltymų sintezei ir galiausiai lemia ląstelių mirtį.
Apsinuodijimas
Žaliasis gumbavaisis lapų grybas yra labai toksiškas ir prarijus gali sukelti mirtį. Apsinuodijimo priežastis dažniausiai yra painiava ar nežinojimas renkant grybus. Žalias mygtuko grybas yra grybas, kuris dažniausiai sukelia mirtį. Apsinuodijimas pirmiausia pasireiškia virškinimo trakto simptomais, tokiais kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas. Po to seka be simptomų delsos laikotarpis. kepenys-nuodingi amatoksinai naikina kepenis ir inkstas audinių ir galiausiai sukelti organų nepakankamumą. Po kelių dienų gali ištikti mirtis. Terapija atliekama stacionare. Gydant narkotikus, narkotikai pateikiamas silibininas iš pieno usnis, aktyvintoji anglis, benzilpenicilinas, ceftazidimas, vitaminas Cir N-acetilcisteinas. Polimiksinas B taip pat atrodo tinkamas. Kepenys transplantacija gali prireikti.
