Atlikdamas Frenchay dizartrijos tyrimą, gydytojas nurodo kalbos sutrikimą, susijusį su širdies pažeidimu smegenys ar veido nervai priverčiant pacientą atlikti specifinius judesius ar pasakymus lūpomis, minkštas gomurys, žandikaulis arba kalba dešimtyje atskirų sričių. Jis taip pat vertina balsą, kvėpavimą (kvėpavimas), refleksasir suprantamumas bandymo procedūros skalėje nuo vieno iki devynių, o rezultatai užregistruojami kaip a baras diagrama, leidžianti atidžiau klasifikuoti paralyžiaus priežastį ir dizartrijos formą. Taigi diagnostikos įrankis leidžia pasirinkti konkretų Kalbos terapija ir pažanga stebėsena metu terapija.
Kas yra Frenchay dizartrijos tyrimas?
Atlikdamas Frenchay dizartrijos egzaminą, gydytojas nurodo kalbos sutrikimą, susijusį su ŽIV pažeidimu smegenys ar veido nervai. „Frenchay“ dizartrijos tyrimas yra testas, naudojamas visų tipų dizartrijai įvertinti. Medicinos profesija disartriją apibrėžia kaip bet kokį kalbos sutrikimą, susijusį su ŽIV pažeidimu smegenys ar veido nervai. Tyrimo procedūra visų pirma yra diagnostinis instrumentas, kuris diferencijuotai apibūdina atitinkamą sutrikimą ir taip klasifikuoja jį į bendrinio termino dizartrija subformą. Taikant šią diferencijuotą klasifikaciją, paciento stipriosios ir silpnosios pusės dokumentuojamos, kad logopedas galėtų pasirinkti tinkamą terapija metodas pagerinti kalbos vaizdą. Testą sukūrė Pamela M. Enderby Frenchay ligoninėje Anglijoje, jį išvertė ir išbandė logopedas Hamburge. 1991 m. Gustavas Fischeris Verlagas išleido pirmąjį egzamino procedūros leidimą vokiečių kalba.
Funkcija, poveikis ir tikslai
Diagnostinį Frenchay dizartrijos tyrimą sudaro iš viso dešimt srities ir jis naudojamas siekiant glaudesnio diferenciacijos bei terapija pažanga stebėsena bet kokio tipo disartrijos. Testuotojas įvertina disartrijoje sergančio paciento dešimt individualių rezultatų pagal taškų skalę, surinkdamas ne daugiau kaip devynis balus, o testo rezultatai užrašomi baras diagrama. Į atskiras procedūros sritis įeina: refleksas, kvėpavimas, lūpa judesys, žandikaulis, minkštas gomurys, balsas, kalba, suprantamumas, įtakojantys veiksniai ir kt. Be rankinių instrukcijų, formos lapo ir mentelės, bandytojui reikia chronometro, stiklo vanduo, slapukus ir žodžių bei frazių korteles. Rezultatams įrašyti jis naudoja įrašymo įrenginį. Gydytojas atlieka tyrimą pagal vadovą. Šiame vadove pateikiamos konkrečios instrukcijos, kuriose naudojamas mastelis, kad būtų galima dokumentuoti našumo skirtumų laipsnį. Heterogeniniai subtestai įrašomi į lentelę, kad nuo paciento ne kalbinio variklio veikimo iki vizualinių paciento stebėjimų būtų galima užregistruoti ir galbūt pridėti prie formos daug individualių stebėjimų. Patikrinti refleksas, gydytojas turi pacientą kosulys ir, pavyzdžiui, praryti. Kvėpavimas vertinamas nuo vieno iki devynių skalėje, naudojant pacientą kvėpavimas kalbos metu ir poilsio metu. Vertinant lūpa judesius, gydytojas liepia pacientui plačiai nupiešti lūpas ir, pavyzdžiui, atlikti pakaitinius lūpų judesius. Motorinė žandikaulio funkcija vertinama ramybės būsenoje, taip pat kalbant. Įvertinimui minkštas gomurys motorinė funkcija, pacientas taip pat turi valgyti ne tik kalbėdamas. Balso srityje ypatingas dėmesys skiriamas vokalui stiprumas, tono išlaikymas ir tono diferenciacija. Testo metu kalba yra įstrigęs, pakeltas, judinamas pakaitiniais ir šoniniais judesiais ir stebimas kalbant. Kad į testo rezultatus būtų įtrauktas suprantamumas, gydytojas taip pat įvertina spontanišką tarimą ir gebėjimą išreikšti žodžius bei ištisus sakinius. Įtakojantys veiksniai tyrimo metu yra klausa, dantys ir laikysena, be bendros sudėties. Kiti veiksniai gali būti kalbos dažnis arba kinestetinis suvokimas. Remiantis sukurta baras diagramą, gydytojas atitinkamą sutrikimą skirsto į vieną iš penkių dizartrijos sričių, o tai leidžia jam padaryti išvadas apie paralyžiaus priežastį. Pavyzdžiui, jis gali įtarti viršutinių motorinių neuronų pažeidimus, jei bandymo procedūra atskleidė spazminę disartriją. Kita vertus, sumaišyti viršutinių ir apatinių motorinių neuronų pažeidimai rodo mišrų dizartriją. Kita vertus, ekstrapiramidiniai sutrikimai dažnai yra susiję su hipokinetine disartrija. Jei dizartrija priskiriama ataksijai, galima manyti, kad smegenėlės yra sutrikusios, tuo tarpu suglebusi dizartrija greičiausiai apima apatinių motorinių neuronų pažeidimus.
Rizika, šalutinis poveikis ir pavojai
Frenchay dizartrijos tyrimas paprastai trunka mažiau nei pusvalandį, todėl tai yra greitas tyrimas, kuris pacientui beveik nekelia jokios rizikos. Tik esant rijimo paralyžiui, rijimas tam tikromis aplinkybėmis gali pasireikšti geriamojo testo metu. Kadangi testas pagrįstas standartinėmis vertėmis iš angliškai kalbančio pasaulio, originali procedūra nėra tinkama kaip diagnostinė priemonė vokiškai kalbančiam pasauliui. Vokietijoje gydytojai linkę naudoti Aachener Materialien zur Diagnostik Neurogener Sprechstörungen (Acheno medžiagos neurogeninėms ligoms diagnozuoti). Kalbos sutrikimai), kuris buvo sukurtas naudoti šioje šalyje. „Frenchay Dysarthria Test“ pranašumai apibūdinami kaip aprobuoti testo kokybės kriterijai patikimumas taip pat galiojimas klinikinis pagrįstumas. Be to, sakoma, kad procedūra leidžia atlikti profiliavimą ir apima papildomų stebėjimų įrodymus, kurie suteikia bendrą paciento vaizdą. Tačiau, kadangi testas grindžiamas etiologiniais, taip pat simptominiais principais, kai kuriais atvejais jis buvo kritikuojamas. Pavyzdžiui, klinikoje labiau tiktų grynai simptominė klasifikacija pagal tikrus judėjimo sutrikimus. Be to, kritikos vertas faktas, kad teste kvėpavimui ir fonavimui skiriama daug mažiau dėmesio nei prozodijai, burnos motorinei veiklai ir refleksams. Nors atliekant tyrimą pirmiausia tikrinami nesusikalbėjimo sutrikimai, tik ši procedūra yra įvardyta Vokietijos disartrijos diagnostikos priemonių gairėse.
