Pagal metus agorafobija, medicinos profesija supranta psichologinį sutrikimą ar fobiją. Nukentėjęs asmuo baiminasi, kad negalės pabėgti iš kasdienės situacijos (pavyzdžiui, priemiesčio traukinyje ar kirpykloje). Ši baiminga situacija paprastai sukelia panikos priepuolį.
Kas yra agorafobija?
Agorafobija sergantieji baiminasi, kad negalės pabėgti iš kasdienės situacijos (pavyzdžiui, priemiesčio traukinyje ar kirpykloje). Ši nerimo situacija paprastai sukelia panikos priepuolį. Kiekviena gyva būtybė yra susipažinusi su nerimo būsenomis. Gyvūnų pasaulyje, taip pat ir žmonėms, šis jausmas apsaugo mus artėjant grėsmingai situacijai ar pavojui. Nerimas paprastai yra natūralus įspėjamasis signalas. Žmonės, kurie kenčia agorafobija perkelkite savo nerimą į įprastas gyvenimo situacijas. Tačiau jie pervertina situacijos pavojingumą ir todėl bijo eiti į tam tikras vietas su a
žmonių susirinkimas. Galų gale šis perdėtas baimės jausmas gali vadovauti vengti palikti savo namus.
Priežastys
Daugeliu atvejų sunki trauminė patirtis sukėlė agorafobiją. Tačiau priežastis taip pat gali būti labai įtemptas gyvenimo įvykis, trunkantis kelias savaites ar mėnesius. Labai artimo žmogaus mirtis, konfliktai partnerystėje, skyrybos su sutuoktiniu, patyčios darbe, profesinė perkrova ar atleidimas iš darbo gali sukelti agorafobiją. Tai, kad kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai stresas ar stresines gyvenimo situacijas iš dalies lemia genetika, tačiau, kita vertus, tai taip pat yra išmoktų elgsenos modelių pasekmė vaikystė. Kiekvienas asmuo turi savo asmeninių pažeidžiamumų ir skirtingai reaguoja į emocinius sužeidimus, sužeidimus ar stresas.
Simptomai, skundai ir požymiai
Agorafobija apima nerimą, kuris gali progresuoti panikos priepuoliai. Kenčiantys žmonės bijo didelių vietų, neaiškių plotų ar net žmonių ir minios susibūrimo. Pirmiausia baimė tampa pastebima tik klastingai ir prasideda nuo stipraus neramumo atitinkamoje situacijoje. Tik su laiku baimės pasireiškia vis labiau, kol nukentėjęs asmuo negali jas tiesiogiai įvardyti. Šiuo metu reikėtų kreiptis į medikus. Jei agorafobija nėra gydoma, ji gali vadovauti gyvenimo kokybę ir laisvą judėjimą. Kenčiantys žmonės bando padėti sau ir dažniausiai naudojasi vadinamosiomis vengimo strategijomis. Jei baimė kyla daugiausia didelėse vietose, išvengiama didelių kvadratų arba jie nebėra kertami, bet apeinami žiedine sankryža. Tačiau daugeliu atvejų tai nepagerina situacijos, o blogina situaciją. Baimę keliančios aplinkybės plečiasi, todėl tampa reikalingos naujos papildomos vengimo strategijos. Blogiausiu atveju tai gali vadovauti nukentėjusiems asmenims, net bijantiems iš viso išeiti iš buto ar namo. Ilgainiui gali būti, kad jie nebegali dalyvauti viešajame gyvenime.
Diagnozė ir progresavimas
Agorafobijos metu sergančiajam pasireiškia psichologinės ir fizinės reakcijos. Daugelis baimių lemia jo mąstymą, jausmą ir elgesį. Tai išreiškiama tuo, kad jis nuolat bijo, kad jam gali nutikti kažkas blogo, ar jis gali būti vienas ir bejėgis ar net patirti mirtiną pavojų. Ar aš išeisiu iš to gyvas? Ką daryti, jei turiu a širdis pulti? Aš negaliu to padaryti pats! Aš nebegaliu to pakęsti! Ką daryti, jei negaliu kvėpuoti arba alpstu? - Veda tokie alpstantys jausmai aukštas kraujo spaudimas o kūno raumenys įsitempia. Tai sukelia fizines reakcijas, kurios savo ruožtu vėl sukelia nerimą. Prakaitas, sausa burna, drebulys, stiprus širdies plakimas ar greitas ir nereguliarus širdies plakimas, dusulys, pykinimas ir vėmimas, šlapinimasis ir tuštinimasis, svaigulys ir apsvaigimas yra keletas galimų agorafobijos fizinių simptomų. Kadangi sergantysis bijo šių fizinių reakcijų, jis pradeda vengti tam tikrų situacijų ar vietų. Jis nustoja lankytis viešose vietose, universalinėse parduotuvėse, prekybos centruose, užeigose ar viešbučiuose, kino teatruose ar teatro renginiuose. Jis vengia važiuoti viešuoju transportu ar ilgomis kelionėmis lėktuvu ar traukiniu. Tie, kurie kenčia nuo agorafobijos, iš pradžių simptomus patiria etapais. Tačiau vis labiau jis tampa nesaugesnis ir tiki, kad jis iš tikrųjų yra paveiktas
sunkios organinės ligos. Jei agorafobija lieka negydoma, tolesnė psichologinė eiga yra nepalanki.
Komplikacijos
Agorafobija gali labai apriboti gyvenimą. Esant sunkiam pasireiškimui nerimo sutrikimas, nukentėję asmenys kartais nebeišeina iš savo namų arba išdrįsta išeiti į lauką tik lydimi patikimo asmens. Todėl kasdienės užduotys dažnai tampa neįveikiamomis kliūtimis. Su sunkia agorafobija beveik neišvengiama profesinių ir šeimos komplikacijų. Draugystė ir kiti socialiniai kontaktai taip pat dažnai kenčia nuo agorafobijos. Ši izoliacija savo ruožtu skatina kitas psichologines problemas, pavyzdžiui, obsesinis kompulsinis sutrikimas or Depresija. Depresijos epizodas taip pat gali pasireikšti nepaisant gydymo, arba jį pirmiausia gali sukelti gydymas - kai sergantysis supranta, kad (dažnai daugelį metų) savo gyvenimą patyrė gydomas sutrikimas. Agorafobija gali pasireikšti ir be jos panikos priepuoliai. Nes panikos priepuoliai gali priminti a širdis priepuolis ar kitos medicininės komplikacijos, būtina atidžiai įvertinti (ypač prasidėjus infarktui) nerimo sutrikimas). Papildomai, nerimo sutrikimas dažnai pasitaiko kartu su asmenybės sutrikimais. Priklausomas asmenybės sutrikimas ir nerimastingas vengiantis asmenybės sutrikimas. Be to, be agorafobijos gali atsirasti dar vienas nerimo sutrikimas. Specifinės fobijos, generalizuotas nerimo sutrikimasir socialinė fobija atsižvelgti. Kenksmingas vaistų vartojimas arba alkoholis gali būti savigydos forma.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Tokia fobija kaip agorafobija gali išsivystyti bet kuriuo gyvenimo momentu. Daugeliu atvejų latentinė baimė dėl vietų, kur sergantieji jaučiasi neapsaugoti, egzistuoja jau seniai. Jie vengia minios viešose vietose arba keliauja į nepažįstamas vietas. Dažnai agorafobija atsiranda dėl neperdirbtų traumų arba dėl gyvenimo krizių. Su tokiais nusiskundimais būtina užtikrintai kreiptis į šeimos gydytoją, kad simptomai nepablogėtų. Didėjantis socialinis pasitraukimas turi toli siekiančių pasekmių. Tai gali reikšti darbo praradimą ir įprastą gebėjimą veikti. Daugeliu atvejų nukentėjusieji negali patys išsivaduoti iš savo baimių. Dažnai net kreiptis į šeimos gydytoją yra problematiška. Baimes gali lydėti gėda. Šeimos gydytojas nurodo nukentėjusį asmenį į poveikį arba elgesio terapija ar kita psichoterapinė priemonė. Jis taip pat gali paskirti vaistus nuo nerimo, kad pacientas galėtų atkurti tam tikrą normalumą. Kadangi tai gali būti derinys nerimo sutrikimai su panikos priepuoliais ar be jų priemonės gali prireikti. Nerimo sutrikimas jau gali būti apibendrintas, nes jis dažnai būdavo ilgą laiką. Tačiau pacientas gali išmokti terapija kad nerimas gali būti neišmoktas laikui bėgant.
Gydymas ir terapija
Kai psichoterapeutas atmeta kitas sąlygas, pvz psichozė ar organinė liga ir diagnozuota agorafobija, jis naudos pavyzdžius iš paties paciento medicinos istorija iliustruoti jo nerimo ir vengimo elgesio ryšį. Jei priklausomas elgesys susijęs su alkoholis ar nukentėjusiam asmeniui sukurta vaistų, kad būtų galima ištverti nerimo situacijas, tai taip pat turi būti gydoma. Terapiniam agorafobijos gydymui yra du būdai:
Vykdydamas sistemingą desensibilizaciją, terapeutas bando padėti sergančiajam žingsnis po žingsnio. Pirma, yra parengtos individualios įveikos strategijos kalbėti terapija. Procese gali būti naudinga išmokti a poilsis procedūra, kuri vėliau praktikuojama palaikomojo pobūdžio praktinių konfrontacijos pratimų ar desensibilizacijos metu terapija. Be to, vaizduotės terapija galėtų atskirai paruošti nukentėjusį asmenį. Be to, stiprios blokados galėtų būti išspręstos hipnozė terapija. Tada nukentėjęs asmuo turėtų žingsnis po žingsnio susidurti su konkrečia baimės situacija kartu su savo terapeutu, kol sužinos, kad šią baimę yra nerealu arba jis išmoko elgtis
šioje situacijoje susidorokite su šia baime teigiamai. Kita gydymo galimybė vadinama „potvynis“. Tuo sergantysis savo noru pirmiausia išdrįsta susidurti su sunkiausia savo baimės situacija, o terapeutas lieka stebėti fone.
Perspektyva ir prognozė
Daugelis pacientų, kenčiančių nuo daugiau ar mažiau išreikštos agorafobijos, be savo nerimo simptomų, nerimauja, ar šie nemalonūs priepuoliai liks ar išnyks savaime, ar taikant tinkamą terapiją. Apskritai agorafobija turi palankią prognozę, tačiau tai priklauso ypač nuo dviejų veiksnių. Pirma, gydymo sėkmė dažnai būna geresnė, jei sunkesniais atvejais pacientas kreipiasi į gydymą kuo anksčiau. Greita gydymo pradžia dažnai neleidžia klinikiniam vaizdui iš anksto tapti lėtiniu. Tai reiškia, kad ankstyva terapija dažnai galima išvengti nepageidaujamo šalutinio poveikio ir komplikacijų, tokių kaip stipraus išankstinio nerimo išsivystymas prieš kitą panikos priepuolį ar stipraus vengimo elgesio, susijusio su nerimą sukeliančiomis situacijomis. Kita vertus, paciento bendradarbiavimas ir motyvacija (vadinamasis atitikimas) taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis terapijos sėkmę, taigi ir ligos prognozę. Agorafobijos metu svarbiausia atsidurti baimės keliančiose situacijose ir sužinoti, kad šios situacijos yra nekenksmingos. Lengvais atvejais motyvuotas pacientas gali sėkmingai atlikti šias ekspozicijas pats. Nuolatiniais atvejais atsakingas terapeutas vadovauja, bet taip pat priklauso nuo nukentėjusio asmens dalyvavimo, kad gydymas būtų sėkmingas.
Prevencija
Išmoko poilsis procedūros ir elgesio strategijos su individualiais teigiamais teiginiais taip pat padeda sergančiajam išvengti ūmių agorafobijos nerimo būsenų.
Požiūris
Agorafobija yra viena iš nerimo sutrikimai tam paprastai reikia kruopščios priežiūros, nes ji gali vėl lengvai įsiliepsnoti. Viena vertus, tai gali padaryti gydantis psichologas ar psichoterapeutas, kuris siūlo reguliarias sesijas stabilizacijai. Tačiau tai galima padaryti ir savarankiškai, nes nukentėjusieji terapijos būdu jautrina minčių modelius, kurie sukelia ar skatina agorafobiją. Savarankiškai-stebėsena yra svarbi tolesnio gydymo dalis. Jei pacientas pastebi, kad jam vis sunkiau būti minioje ir atvirose erdvėse, svarbu vėl sąmoningai ieškoti šių situacijų. Tai, ko išmoko iš konfrontacinės terapijos, čia gali būti taikoma tikslingai. Prisiminti, kad suvokiami pavojai šiose situacijose nėra realūs, svarbu atliekant tolesnę priežiūrą ir stabilizuojasi sveikatai dėl nerimo sutrikimo. Pagalbos grupės taip pat gali reikšmingai remti tolesnę priežiūrą. Buvusių ir esamų kenčiančių nuo nerimo bendruomenė teikia paramą silpnumo laikotarpiais, o dalijimasis patirtimi išplečia galimas veiksmų strategijas, kai atsiranda agorafobija. Veikla ir poilsis formos taip pat gali prisidėti prie antrinės priežiūros. Fizinis aktyvumas padeda stiprinti pasitikėjimą savo kūnu ir mažina adrenalinas. Atsipalaidavimo technika skatinti gebėjimą tapti ramesni ir labiau atsipalaiduoti. Autogeninė treniruotė, progresuojantis raumenų atsipalaidavimas ir joga yra svarbūs čia.
Štai ką galite padaryti patys
Kokia savipagalba priemonės yra tinkami kasdieniame gyvenime, gali labai skirtis, nes agorafobija taip pat skiriasi kiekvienam žmogui. Gydant agorafobiją, konfrontacija užima svarbią vietą. Todėl paveikti žmonės gali ne kartą sau išsikelti nedidelių iššūkių kasdieniame gyvenime, užuot išvengę baimingų situacijų. Pradžioje dažnai pravartu turėti psichoterapeuto palaikymą ar patarimą. Profesionali pagalba užtikrina, kad nerimo nebus išvengta, bet jis iš tikrųjų savaime atslūgsta. Be to, terapinis orientavimas gali suteikti saugumo jausmą. Ypač in elgesio terapija, svarbu, kad pacientai atliktų „namų darbus“. Aktyviai padėdamas susikurti savo terapiją, galima kuo geriau panaudoti terapines sesijas. Be to, tokie namų darbai gali padėti įgyvendinti tai, ko išmoko terapijoje, kasdieniame gyvenime. Kai kuriems žmonėms, kenčiantiems nuo agorafobijos, padeda mokymasis geriau suprasti baimę. Tinkamos literatūros galima rasti, pavyzdžiui, internete ir knygose. Tačiau tokių leidinių kokybė labai skiriasi. Tai yra privalumas, jei autoriai turi mokslinį pagrindą arba yra terapeutai. Agorafobiją gali lydėti kiti psichikos sutrikimai. Jų nereikėtų palikti negydytų, bet jie turėtų būti įtraukti į terapiją, taip pat į kasdienį gyvenimą.
