Tai yra temos „Agorafobija“ tęsinys, bendrą informaciją šia tema galite rasti „Agoraphobia“
Įvadas
Žmonės, kenčiantys nuo nerimo sutrikimo, turėtų spręsti savo ligą, ty priežastis, simptomus ir pasekmes. Kaip ir su visais kitais nerimo sutrikimai, pirmasis sėkmingos terapijos žingsnis yra pripažinti baimę sau. Dėl to, agorafobija lemia didelius nukentėjusio asmens gyvenimo sutrikimus.
Norint išsivaduoti iš priverstinių minčių ir baimių, būtina anksti pradėti terapiją. Psichoterapinis gydymas (elgesio terapija) turėtų būti reguliariai ir ilgalaikiai priimami kaip palaikomoji priemonė asmenims, taigi galima pasiekti gerų gydymo rezultatų. Jei taip pat yra panikos būsenos, gali būti labai naudinga skirti papildomų vaistų (psichotropiniai vaistai).
Gydymas gali apimti kelias priemones. Kadangi žmogų kamuoja didelis nerimas, pirmiausia patartina jam pateikti bendrą informaciją apie nerimą. Pacientui naudinga paaiškinti, kad baimės gali būti ne tik neigiamos, bet ir teigiamos.
Tai pacientui paaiškintų, kad tam tikrų situacijų ar daiktų baimė yra natūrali ir gali išgelbėti mūsų gyvybę. Per baimę mes, žmonės, apsisaugome nuo pavojų, nes to išvengiame. Kai žmonės vis dar eidavo medžioti, jie išgyveno tik dėl savo baimės reakcijos.
Jie užpuolę greitai reagavo ir perėjo į saugumą. Net ir šiandien baimės reakcija vis tiek gelbsti mūsų gyvybes, pavyzdžiui, eismo srityje. Judriame kelyje artėjančių automobilių baimė neleidžia kirsti važiuojamosios dalies.
Jei pėsčiasis nepastebėjo automobilio ir paskutinę sekundę gali šokti atgal, staiga atsiranda fizinės baimės reakcijos (lenktynės širdis, prakaitavimas, drebulys ir kt.). Ateityje ši patirtis paskatins pėsčiuosius būti atsargesniems kelių eisme. Tokį pavyzdį reikėtų priartinti prie paciento, nes jis taip pat iliustruoja teigiamus baimės aspektus.
Vis dėlto nukentėjusiems žmonėms nerimas yra daug ryškesnis nei sveikų žmonių. Dėl perdėtų baimių žmogus izoliuojasi nuo išorinio pasaulio ir jaučiasi jo baimės malonė. Tikrasis terapijos tikslas yra sumažinti panikos priepuoliai ir taip padėti asmeniui grįžti prie įprasto elgesio su nerimu apimtų situacijų.
Žmonės, kurie kenčia agorafobija praranda pasitikėjimą savimi. Jie prarado tikėjimą, kad tam tikrą situaciją gali valdyti jie patys. Todėl pasitikėjimo savimi ugdymas yra dar vienas svarbus terapijos tikslas.
