Amino rūgštys yra statybiniai blokai baltymai. Iš graikų kalbos kilęs pavadinimas („proteios“; aukščiausio lygio ir reikšmingas) pabrėžia šios medžiagų grupės svarbą: baltymai prisiima pagrindinę funkciją beveik visuose žmogaus kūno biologiniuose procesuose kaip pastolių medžiagos arba daugybės fermentinių sistemų pavidalu.
Žmogaus kūnas sugeba sintetinti įvairiausius struktūrinius ir funkcinius baltymai nuo amino rūgštys. Šiai baltymų biosintezei organizmas turi 20 proteinogeninių medžiagų amino rūgštys* jos žinioje.
Iš jų organizmas pats negali pagaminti devynių junginių. Todėl jie yra būtini (reikalingi visam gyvenimui) ir turi būti nuryti su maistu.
Pusiauamino rūgštys gali susidaryti organizme iš kitų amino rūgščių. Pavyzdžiui, sintezė cisteinas yra iš dalies įmanoma iš nepakeičiamos amino rūgšties metioninasir tirozinas gali būti sudarytas iš nepakeičiamos amino rūgšties fenilalanino. Tam tikromis sąlygomis - pvz., Amžius, augimo fazė, liga ar fizinis aktyvumas - pusiauamino rūgštys gali tapti būtinas organizmui. Pavyzdžiui, naujagimyje argininas, cisteinas, histidinas ir tirozinas yra amino rūgštys pirmosiomis gyvenimo dienomis. Aminorūgštys skirstomos į šias grupes:
- Esminis (gyvybiškai svarbus) amino rūgštys.
- Pusiau būtinas (sąlygiškai gyvybiškai svarbus) amino rūgštys.
- Nereikalingos amino rūgštys
Amino rūgštys yra ne tik svarbūs kaip baltymų blokai, bet ir naudojami kaip įvairių junginių, atliekančių svarbias medžiagų apykaitos funkcijas organizme, pradiniai produktai. Pavyzdžiui, L-karnitinas, kuriam, be kita ko, tenka reikšminga užduotis riebalų apykaita, susidaro iš dviejų nepakeičiamų amino rūgščių lizinas ir metioninas. Jei organizme trūksta aminorūgšties arba jei iš jos susidariusios endogeninės medžiagos, tokios kaip hormonas, nebepakankamai gaminasi, svarbios kūno funkcijos nebeužtikrinamos optimaliai. * Selenocisteinas pirmiausia susidaro organizme ir užima ypatingą vietą kaip 21-oji proteinogeninė aminorūgštis.
