Amputacijos aukštis

Griežtas nustatymas amputacija anksčiau atliktas vadinamųjų amputacijos schemų padalijimas į vertingas, neišleidžiamas ir obstrukcines galūnių dalis, yra pasenęs ir turi būti atmestas. Su įvairiais amputacija Reikia atsižvelgti į aukštį ir formas, į tai, kiek likusi galūnė gali išlaikyti svorį ir tinkama protezui gauti.

Amputacinė ranka, alkūnė ir petys

Viršutiniame gale, amputacija per pečių juosta, ty tarp mentė (mentele) ir dėžė (krūtinės ląstos), yra aukščiausias galimo pašalinimo taškas. Čia piktybinis navikas dažniausiai yra priežastis ir daro didelę kosmetinę ir funkcinę žalą. Pečių disartikuliacijos, ty žasto žasto amputacijos iš peties sąnarys, yra panašūs.

Jei amputuojama žastikaulis, reikia pasirūpinti, kad dirbtiniam alkūnės sąnariui liktų pakankamai vietos. Disartikuliacija (amputacija) alkūnės sąnarį pati yra sunku, nes išsikišusios kaulų dalys gali sukelti skausmingus slėgio taškus protezo kote. Rankos gali atlikti sudėtingus smulkius motorinius judesius ir yra nepaprastai svarbios kasdieniam gyvenimui ir darbui, todėl amputacija labai sutrikdo. Rankų srityje, be atsparumo, taip pat reikia atsižvelgti į likusį galūnių ilgį, jautrumą, sąnario judrumą ir galimas sukibimo formas. Net ir nykščio praradimas sunkiai įgauna griebimo procesus.

Amputacinė koja, pėda, apatinė koja

Apatinės galūnės srityje pakrovimo forma natūraliai skiriasi nuo viršutinės. Jeigu padikaulis ir tarsalis amputuojant, reikia pasirūpinti, kad ypač stipri pėdos pado oda ir riebalinis sluoksnis, taip pat trumpi pėdos raumenys būtų naudojami kelmui padengti ir kad randai būtų ant kojos. tempimo pusėje, ty pėdos gale, už streso zonos ribų, nes kitaip gali išsivystyti skausmingi slėgio taškai. Į diabetinė pėda sindromas su nekrozė (gangrena) Arba diabetinė mikroangiopatija (mažesniųjų liga laivai), atliekamos pasienio zonos amputacijos, kurias galima atskirti išilgai anatomiškai apibrėžtų metatarso linijų.

Apatinės amputacijos atveju koja, paprastai gali būti išlaikytas visas blauzdikaulis (blauzdikaulis) ir kaulikaulis, o juos galima atskirti tiesiai virš kulkšnis sąnarį (syme amputacija), tačiau šią likutinę galūnę sunku protezuoti ir ji ne visada gali turėti svorio be apribojimų. Priešingai, amputacija dažniau atliekama srityje tarp viršutinio apatinio trečdalio koja vidurinis trečdalis blauzdos. Likusią galūnę galima gydyti mioplastika, ty raumenys, veikiantys kaip antagonistai, yra sujungti aplink kaulo galą.

Tačiau raumenų odos atvartas, sulankstytas nuo nugaros (nugaros) iki priekio (pilvo), taip pat gali aprūpinti likusią galūnę. Išskaidytas kelio sąnarys, kuri anksčiau buvo atmesta dėl reto galūnių padengimo be raumenų, dabar vis dažniau atliekama PAVK (periferinių arterijų okliuzinė liga) pacientams. Taip yra todėl, kad privalumai slypi būtent likusios galūnės (svirties rankos) ilgyje ir stiprume (išsaugotas šlaunis raumenys).

Kraujagyslių pacientams amputacijos aukštis priklauso nuo kraujas aprūpinimas raumenimis. Todėl gali būti, kad a šlaunis gali tekti atlikti ir amputaciją. Optimalus aukštis tam yra viduryje šlaunis kaulas.

Kaulų kotas, palyginti su odos minkštųjų audinių apvalkalu, turi būti gerokai sutrumpintas, kad priešingi (antagonistiniai) raumenys būtų persiūti per šlaunies kaulą (šlaunikaulį). Šios vadinamosios mioplastikos metu raumenys pirmiausia turi būti pritvirtinti prie kaulo (miodezė), po to juos galima susiūti. Tai palaiko gerą raumenų įtampą ir aktyvumą bei užtikrina gerą paminkštinimą.

Neurombiologinio susidarymo pavojus ypač būdingas šlaunį tiekiančiam nervui (sėdmenų nervas), todėl reikia užkirsti kelią (perrišti) toli virš amputacijos vietos. A klubų sąnarys disartikuliacija yra daug sunkesnė procedūra, kai atliekama didelė minkštųjų audinių žaizda ir didelis mirtingumas (paciento mirtis). Jis turėtų būti atliekamas tik esant sunkiausioms infekcijoms ar navikams.