Anestezija, nepaisant peršalimo

Anestezija visada yra susijusi su tam tikra rizika, todėl svarbu informuoti anesteziologą (anesteziologą) apie visus nukrypimus, ligas ar peršalimą. Šiuo tikslu anesteziologas, dalyvaujantis operacijos metu, prieš kiekvieną operaciją visada turi pokalbį su pacientu, norėdamas jį informuoti apie riziką ir galimas komplikacijas. Paprastai anestezijos operacijos rizika yra labai maža, tačiau svarbu, kad pacientas būtų visiškai sąžiningas ir atviras anesteziologo atžvilgiu, kad jis turėtų tikslią informaciją apie tai, kaip pacientas jaučiasi ir kokie gali būti jo rūpesčiai.

Anestezija nepaisant peršalimo, dažniausiai įmanoma, tačiau tai priklauso nuo operacijos tipo ir trukmės bei peršalimo sunkumo. Vėlgi, svarbu per stipriai ar per gerai nepateikti peršalimo simptomų, nes peršalimas gali tapti problema anestezijos metu, jei anesteziologas nebuvo tinkamai informuotas. Peršalimo atveju paciento kvėpavimo takai šiek tiek išsipučia, o plaučių liaukos padidina gleivių sekreciją.

Ši gleivinė sekrecija (žinoma kaip kosulys gleivės) ir dėl patinusių kvėpavimo takų pacientas gali blogai kvėpuoti arba pajusti, kad jis turi nuolat kosėti. Tai, žinoma, nėra idealios sąlygos operacijai. Tačiau tol, kol šaltis yra pagrįstose ribose, anestezija, nepaisant šalčio, beveik nėra problema.

Nepaisant to, patinę kvėpavimo takai ir klampios gleivės gali kelti tam tikrą riziką, ypač jei operacijos metu atsiranda komplikacijų ir pacientui gali tekti kvėpavimas vamzdelis įkištas į trachėją (intubacija). Kadangi operacijos metu tokių komplikacijų pasitaiko labai retai, net sunkios peršalimo ligos iš tikrųjų nėra problema, tačiau gydytojai yra labai atsargūs ir turi atsižvelgti į galimą riziką ir nukrypimus. Tačiau daugumoje operacijų pagal bendroji nejautra, vėdinimas planuojama nuo pat pradžių.

Atitinkamai anestezija nėra tinkama esant stipriam peršalimui, nes komplikacijos operacijos metu sukeltų tik nereikalingų problemų. Nepaisant to, iš tiesų teisinga, kad tik silpnai ar vidutiniškai peršalęs pacientas vis tiek gali vartoti anestetiką, nes šiandieninis vaistas pasiekė tašką, kai peršalimas nėra kliūtis ar didesnis pavojus. Ypač sveiki pacientai peršalimą turėtų paminėti anesteziologui, tačiau neturėtų dėl to jaudintis, nes tai netrukdys operacijai.

Tačiau jei prieš operaciją šaltis ūmiai pablogėja arba pacientas tai jaučia anestezija yra labai sutrikęs kvėpavimas, operaciją galima atidėti dienai ar dviem, kad pacientas galėtų atgauti jėgas prieš atlikdamas operaciją. Tai gali būti ypač atliekant didesnes ir ilgesnes operacijas arba operacijų metu, kai pacientą reikia vėdinti ventiliatoriumi. Tokiu atveju net ir vidutinio stiprumo peršalimas gali kelti tam tikrą riziką, todėl prieš pradedant operaciją geriau palaukti, kol šaltis atslūgs.