Anestezijos istorija | Anestezija: kas tai?

Anestezijos istorija

Pradžios knygoje (2:21) sakoma: „Tada Viešpats Dievas užmigdė gilų miegą ir jis užmigo. Ir jis paėmė vieną iš savo šonkauliaiir uždaryk vietą kūnu “. Griežtai tariant, pirmasis anestetiko pasirodymas jau aprašytas Biblijoje.

Tačiau pirmasis anestezija atliktas žmogaus, atsirado vos po 2000 metų. Nuo 1800 m., Kai Humphrey Davy atpažino skausmaslengvinančios azoto oksido savybes, medicina bandė šias savybes panaudoti praktiškai. Pirmoji vieša demonstracija anestezija 1845 m. naudoti azoto oksidą nepavyko.

Hartfordo odontologas Horace'as Wellsas norėjo pademonstruoti azoto oksido anestezijos poveikį, tačiau pacientas garsiai sušuko, kai bandė patraukti dantį. Tai buvo Williamas Thomasas Greenas Mortonas, odontologas iš Charltono, Masačusetso valstijoje, po metų (16 m. ​​Spalio 1846 d.) Atliko pirmąją sėkmingą anesteziją. Pacientas sirgo opa ant jo kaklas, kurį reikėjo pašalinti.

Skirtingai nuo Wellso, Mortonas anestezijai naudojo eterį. Eterio kamuolys, kurį jis pagamino specialiai šiam tikslui, padėjo pacientui įkvėpti lakiųjų dujų. Ši diena įsibėgėjo medicinos istorija kaip „Eterio diena“.

Savo sėkmingu keliu į šiandienos profesionalą anestezijaanestezija dažnai turėjo pasireikšti prieš priešus. Ilgą laiką žmonės nežinojo apie skausmas ir manė, kad skausmo slopinimas kenkia paciento sveikimui. Skausmas yra gyvenimo dalis.

Dauguma anestetikai naudojami ne senesni kaip 20 metų, išskyrus patį azoto oksidą. Bendroji nejautra reiškia grįžtamąjį sąmonės pašalinimą, ty dirbtinį miegą. Ši miego būsena gali būti naudojama, pavyzdžiui, operacijai atlikti.

Sąmonės netekimas pasiekiamas vartojant vaistus, tiesiogiai venų kateteriu įšvirkštus į kraują (vadinamąjį TIVA = bendra anestezija į veną) arba kaukė burna ir nosis dujų pavidalu (vad įkvėpus anestezija). Abi formos praktikoje dažnai derinamos: užmigimo procesą sukelia injekcija anestetikai (pvz propofolis), o miego būseną palaiko dujos (pvz., sevofluranas, desfluranas).

Toks derinys vadinamas „subalansuota anestezija“. Gilios nesąmoningumo būseną lydi praradimas refleksas - įskaitant kvėpavimo refleksą. Todėl bendros anestezijos metu pacientas turi būti dirbtinai vėdinamas.

Bendra anestezija visada lydima stiprios skausmo malšintuvai (opioidai) ir dažnai papildomas vaistais, kurie palengvina raumenų įtampą (raumenų relaksantai). Bendrąją nejautrą galima papildyti regionine nejautra (pvz., Stuburo anestezija, epidurinė anestezija) atliekant daugelį chirurginių procedūrų (daugiau informacijos žr.Skausmo terapija”Žemiau). Bendroji nejautra taip pat naudojama intensyviosios terapijos medicinoje, kad pacientas būtų dirbtinis koma ilgesniam laikui (rimtais atvejais net keliems mėnesiams). Bendroji nejautra visada kelia tam tikrų šalutinių poveikių riziką. Daugiau informacijos rasite mūsų temoje: Bendroji nejautra