Antihistamininiai vaistai nuo alergijos

Produktai

Antihistamininiai vaistai dažnai imami kaip tabletės. Be to, lašai, sprendimai, pastilės, kapsulės, geliai, kremai, akių lašai, nosies purškalaiir injekciniai sprendimai taip pat yra, be kita ko. Pirmasis šios grupės veiklioji medžiaga buvo fenbenzaminas (Anterganas), sukurtas Prancūzijoje 1940 m. Šiandien jis nebeparduodamas.

Struktūra ir savybės

Tradicinis antihistamininiai vaistai yra alkilaminai, etilendiaminai, fenotiazinai ir piperazinai. Šiandien rinkoje yra ir šioms grupėms nepriklausančių atstovų. Antihistamininiai vaistai vaidino svarbų vaidmenį kaip pirmtakai neuroleptikai ir antidepresantai.

Daiktai

Antihistamininiai vaistai (ATC R06) pasižymi antihistamininėmis, antialerginėmis, niežulį mažinančiomis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Jie yra iš dalies papildomi:

  • Putliųjų ląstelių stabilizavimas
  • Anticholinerginis
  • Ramina ir skatina miegą
  • Antiemetikai nuo pykinimo ir vėmimo
  • Antivertiginous nuo galvos svaigimo
  • Proaritminiai, kardiotoksiniai (astemizolas, terfenadinas, QT intervalo pailgėjimas).

Antihistamininiai vaistai yra atvirkštiniai agonistai histamino H1 receptorius, o tai reiškia, kad jie stabilizuoja receptorių jo neaktyvioje konformacijoje. Taigi jie panaikina histamino ir palengvinti alerginius simptomus. Taigi antihistamininiai vaistai nėra histamino receptorių antagonistai.

Indikacijos

Vartojimo indikacijos apima:

  • Alerginės ligos
  • Alerginis rinitas, šienligė
  • Alerginis konjunktyvitas
  • Avilys
  • Histamino netoleravimas
  • Niežėjimas
  • Vabzdžių įkandimai, uodų įkandimai
  • Vėmimas, nėštumo vėmimas
  • Peršalimas
  • kosulys
  • Judesio ligos
  • svaigulys
  • miego sutrikimai

1 kartos veikliosios medžiagos

Pirmosios kartos agentai paprastai nėra būdingi H1 receptoriams, yra anticholinergiški, kerta kraujas-smegenys barjerą ir patekti į smegenis. Ten jie sukelia tokius centrinius sutrikimus kaip nuovargis, mieguistumas ir galvos svaigimas, nes jie sąveikauja su centriniais receptoriais. Jų veikimo trukmė trumpesnė nei antrosios kartos antihistamininių vaistų, todėl juos reikia vartoti dažniau. Pirmosios kartos antihistamininiai vaistai yra prieštaringi ir dėl kai kurių indikacijų juos reikia vartoti atsargiai, o ne visai:

  • Bamipinas (Soventolis, D).
  • Chlorfenaminas (pvz., „Arbid“ lašai).
  • Chlorfenoksaminas (Systral, D)
  • Klemastinas (Tavegyl)
  • Cyproheptadinas (JAV)
  • Dimenhidrinas (Tralas, kiti).
  • Dimetindeno maleato lašai (Feniallerg), dimetindeno maleato gelis (Fenistil).
  • Difenhidraminas (Benoctenas, Benylinas ir kiti).
  • Doksilaminas (Sanalepsi)
  • Hidroksizinas (Atarax)
  • Ketotifenas (Zaditenas)
  • Meclozinas (itinerolis B.6)
  • Mepiraminas („Stilex“)
  • Oksomemazinas (Toplexil)
  • Feniraminas („NeoCitran“)
  • Tripelennaminas (vetibenzaminas, skirtas gyvūnams).

Nebepasiekiama daugelyje šalių:

  • Buclizinas (longifenas)
  • Karbinoksaminas (rinotussalas)
  • Ciklizinas (Marzinas)
  • Deksbromfeniraminas (Disofrol)
  • Dekschlorfeniraminas (polaraminas)
  • Difenilpiralinas (Arbid lašai, sena formulė).
  • Prometazinas (Rinatiolio prometazinas, Bronkataras).
  • Feniltoloksaminas (Codipront)

2 kartos veikliosios medžiagos

Antrosios kartos agentai paprastai būdingi H1 receptoriams ir mažiau slopinantys. Todėl jie dar vadinami „raminamaisiais antihistamininiais vaistais“, tačiau rečiau gali sukelti mieguistumą. Jie neperžengia kraujas-smegenys barjerą, yra specifiniai H1 receptoriams ir nėra anticholinergiški. Jų veikimo trukmė taip pat ilgesnė - nuo 12 iki 24 valandų, todėl juos reikia vartoti tik vieną kartą per parą.

Šių agentų nėra arba nebėra rinkoje daugelyje šalių:

  • Akrivastinas (Semprex, nebeparduodamas).
  • Ebastinas (Ebastel, D)
  • Mizolastinas (Mizollen, nebeparduodamas)
  • Rupatadinas
  • Terfenadinas (teldanas, nebeparduodamas)

Išoriniai antihistamininiai vaistai

Akių lašai:

Nosies purškalai:

Dermatika: