Sąvoka arachnofobija reiškia an nerimo sutrikimas kurioje sergantysis kenčia nuo vorų baimės. Ši fobijos forma yra gana plačiai paplitusi, ypač Europoje, ir gali sukelti skirtingas priežastis. Nors lengvos formos arachnofobija nereikalauti terapija, sunkios arachnofobijos gali žymiai paveikti nukentėjusiųjų gyvenimo kokybę.
Kas yra arachnofobija?
Ekspertai supranta arachnofobija kad būtų patologinis nerimo sutrikimas, tiksliau, patologinė vorų baimė. Europoje tai nerimo sutrikimas yra viena iš labiausiai paplitusių, nors paradoksalu, kad Europoje nėra nuodingų vorų rūšių, kurios galėtų būti pavojingos žmonėms. Priešingai, tokia specifinė vorų baimė tarp primityvių žmonių paprastai nežinoma. Arachnofobija, kaip ir dauguma nerimo sutrikimai, pasireiškia perdėtai smurtinėmis reakcijomis į regėjimą ar kartais tik apie voro mintį. Tikslios tokios stiprios vorų baimės priežastys dar nėra išaiškintos, tačiau egzistuoja daugybė skirtingų teorijų. Arachnofobija ne visada reikalauja terapinio gydymo.
Priežastys
Ekspertų teigimu, arachnofobija gali sukelti įvairias galimas priežastis. Daugeliu atvejų manoma, kad tai yra anksti vaikystė neigiama patirtis su voru gali vadovauti į vėlesnį nerimo sutrikimą. Tai taip pat gali būti jau egzistavusi tėvų ar kitų globėjų arachnofobija. Kitos teorijos teigia, kad arachnofobijos priežastis yra natūrali visų gyvybės formų baimė, kuri žmonėms labiausiai nepanaši. Tai palaikytų, pavyzdžiui, vorų judėjimo būdas. Vėlgi kitos teorijos vadovauti Arachnofobija grįžta prie fakto, kad voragyviai iš tikrųjų gali kelti pavojų žmonėms ir (arba) jau evoliucijos eigoje gali. Todėl remiantis šiomis prielaidomis galima genetiškai iš anksto užprogramuoti pagrįstą to paties baimę.
Simptomai, skundai ir požymiai
Akivaizdžiausias arachnofobijos simptomas yra pernelyg ryški vorų baimė. Tačiau simptomų pobūdis ir mastas ypač priklauso nuo fobijos intensyvumo. Kai kurie kenčiantys žmonės pirmiausia kenčia nuo perdėto baimės jausmo ir reaguoja skrisdami matydami vorą ar į vorą panašius gyvūnus, kiti pacientai taip pat patiria fizines reakcijas. Tai gali būti prakaitavimas, drebulys, hiperventiliacija, svaigulys ar širdies plakimas. Daugelis sergančiųjų taip pat skundžiasi sunkiais pykinimas, nerimo ar net dusulio sunkumas. Dažnai arachnofobija būna tokia stipri, kad vien mintis apie vorą sukelia simptomus. Tas pats pasakytina apie vorų nuotraukas ir vaizdus per televiziją, taip pat plastikinius vorus. Jei voras sėdi virš durų, daugelis fobikų negali praeiti pro duris. Kartais fobija gali įgauti tokias rimtas proporcijas, kad veda į izoliaciją nuo išorinio pasaulio arba sukelia priverstinius veiksmus. Pavyzdžiui, daugelis sergančiųjų vengia užeiti į rūsį, kelis kartus per dieną tikrina visus kambario kampus arba pasiduoda valiai valyti. Savo ekstremalia forma arachnofobija dominuoja visą nukentėjusiųjų kasdienį gyvenimą. Galimos tokios ligos kaip panikos sutrikimai ar Depresija šiuo atveju taip pat galimi.
Diagnozė ir eiga
Paprastai arachnofobiją galima diagnozuoti labai lengvai, nes dažniausiai nukentėjęs asmuo gali pateikti tikslią informaciją apie tai, kas jam sukelia tipiškus baimės jausmus. Arachnofobijos atveju svarbiau nei faktinė diagnozė yra nustatymas, kiek ryškus yra nerimo sutrikimas ir ar jam reikalingas terapinis gydymas. Kaip ir dauguma fobijų, arachnofobija pasireiškia būdingais simptomais, kurie pasireiškia esant stipriam nerimui ir stresinėms situacijoms. Kokie simptomai tiksliai pasireiškia ir kiek jie yra sunkūs, priklauso nuo konkretaus atvejo. Tam tikromis aplinkybėmis nerimo sutrikimas gali padidėti tiek, kad nukentėjęs asmuo jau rodo stiprias reakcijas pagalvojus apie vorą. Blogiausiu atveju arachnofobija gali neigiamai paveikti kasdienį gyvenimą.
Komplikacijos
Negydoma voragyvių patologinė baimė sukelia komplikacijų, kurios iš pradžių turi įtakos paciento socialiniam gyvenimui. Nors paprastas atvejis gali būti, kad negalės būti viename kambaryje su vorais, sunkiai paveiktas pacientas jau gali vengti eiti į rūsį. , lauke arba blogiausiu atveju - bet kokia išeitis iš namų. Kaip ir visiems kenčiantiems nuo nerimo sutrikimo, svarbu anksti spręsti šias vengimo strategijas. Nuo to laiko, kai pacientas pradeda dominuoti savo baime, dažnai pasiekdamas nepagrįstą baimės lygį, jis praranda gyvenimo kokybę. Kad arachnofobikai neišstumtų savęs iš socialinio gyvenimo, dėl to galbūt netektų darbo ir vystytųsi Depresija, svarbu, kad terapeutas ar psichiatras specializuojasi generalizuotas nerimo sutrikimas suteikti gydymą. Didžiausią pasisekimą terapeutai pasiekia pažintinės arachnofobijos atveju elgesio terapija. Šio metodo tikslas yra permąstyti požiūrį ir atsisakyti minties įpročių bei netinkamo elgesio, pavyzdžiui, baimės, priverstinės mintys ar veiksmai, vairavimo sutrikimai ar depresijos sutrikimai. Išplėstine elgesio forma terapija, terapinis susidūrimas su nerimą sukeliančiomis situacijomis ar objektais taip pat yra įmanomas. Tai naudojama, pavyzdžiui, klaustrofobija ar kitomis socialinėmis fobijomis sergantiems pacientams.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Vorų baimė paprastai laikoma labai dažna. Lengva forma su pasibjaurėjimu ir nedideliu diskomfortu dar nėra priežastis kreiptis į gydytoją. Tačiau, jei tai rodo pasireiškusios fobijos su ryškiais požymiais panikos priepuoliai ir fizinių per didelių reakcijų, būtina apsilankyti pas psichoterapeutą. Tas pats pasakytina apie sąmoningai sukeltus apribojimus ir elgesio problemas, siekiant išvengti kontakto su vorais. Kadangi nerimo sutrikimas gali vadovauti iki masinio nuotaikos svyravimai, sukrėtimai ir kraujotakos problemos, būtina gydyti specialistą. Panašų poveikį ilgalaikėje perspektyvoje galima pastebėti ir profesiniame gyvenime. Ribotas atlikimas yra pasekmė, atsirandanti ir privačioje sferoje. Intensyvus nerimas ir košmarai blogina miegą. Nukentėjusiesiems tampa vis sunkiau susitvarkyti su kasdieniu gyvenimu. Didėjanti socialinė izoliacija taip pat yra rimtas įspėjamasis ženklas. Dėl pernelyg didelių pastangų apsisaugoti nuo nerimo akivaizdu, kad būtina skubiai kreiptis į profesionalų gydymą. Tai apima nuolatinį durų tarpų, langų ir kitų galimų vorų prieigos taškų sandarinimą. Sunkiais atvejais bandymai apsaugoti baigiasi atsisakymu palikti pažįstamą ir valdomą aplinką. Tačiau net ir nesant intensyvios baimės išraiškos, perspektyvos terapija gali būti naudinga. Pacientai paprastai reaguoja su palengvėjimu, įveikdami vorų fobiją, įgaudami naują pasitikėjimą savimi ir stiprindami savęs jausmą.
Gydymas ir terapija
Jei arachnofobija yra tokia sunki, kad nukentėjęs asmuo jaučiasi jos ribojamas ar kitaip kenčia, gali būti naudinga atlikti terapiją. Tai vadinamoji elgesio terapija. Tuo gydantis terapeutas žingsnis po žingsnio bandys pacientą įveikti vorais kaip įeinančios konfrontacinės terapijos dalį. Iš pradžių tai gali reikėti kalbėti apie vorus ar žiūrėti nuotrauką ar vaizdo įrašą. Vėliau asmuo raginamas pažvelgti ir galų gale paliesti tikrą vorą. Terapeuto tikslas šioje terapijoje yra pacientas įveikti savo baimę, tačiau tai reiškia susidurti su ja ir išgyventi. Ar gydymas yra sėkmingas, labai priklauso ir nuo paties paciento valios bei bendradarbiavimo. Priešlaikinis gydymo nutraukimas tam tikromis aplinkybėmis gali sustiprinti arachnofobiją.
Perspektyva ir prognozė
Lengva ar vidutinė vorų baimė nereikalauja terapijos, nes tai labai neapriboja asmens gyvenimo būdo. Tai taip pat neišsispręs spontaniškai. Nėra žinomų vėlyvų silpnos arachnofobijos padarinių. Tačiau didelė vorų baimė gali sukelti ekstremalias situacijas, pavyzdžiui, kai nukentėjusįjį ištinka panikos priepuolis. Automobilyje ar kitose pavojingose situacijose tai gali sukelti avarijas. Net ir esant stiprioms fobijoms, tai savaime neatsitrauks. Kita vertus, terapija turi geras ar labai geras sėkmės galimybes. Čia daugiausia dėmesio skiriama konfrontacijos terapijai. Tačiau visiškai būtina išgyventi akistatą su voru. To nepadarius, tai gali sustiprinti, o ne kovoti su arachnofobija. Jei terapija pavyksta, fobija retkarčiais perauga į meilę vorams: Kartais vorus buvę fobikai laiko naminiais gyvūnais, tačiau bent jau jie pripažįstami ir priimami kaip naudingi vabzdžiai. Yra keletas naujesnių terapijos metodų, įskaitant virtualios realybės technologijų naudojimą, kurie taip pat turi geras sėkmės perspektyvas.
Prevencija
Kadangi arachnofobijos priežastys dar nėra aiškiai suprantamos, prevencija tikrąja prasme nėra įmanoma. Tačiau tėvai gali parodyti ir įskiepyti savo vaikams sveiką ir ne itin baimingą požiūrį į vorus ir kitus gyvūnus ir tokiu būdu paveikti galimą arachnofobijos vystymąsi. Jei jau yra vorų baimė, pasireiškianti smurtiniais simptomais, gali būti naudinga kreiptis į terapeutą ir gydytis.
Požiūris
Manoma, kad arachnofobija yra labai gydoma. Dėl to tolesnė priežiūra dažnai tampa nereikalinga. Tačiau daugelis terapeutų pataria tolesnėms sesijoms, nes yra tam tikra pasikartojimo rizika. Pasikartojimo rizika yra didelė šiais atvejais: būklė buvo ypač sunkus ir ribojantis. Likusieji simptomai kartais būna baigus gydymą. Be arachnofobijos, yra ir kitų nerimo sutrikimai ar kiti psichikos sutrikimai. Tokiais atvejais rekomenduojama imtis tolesnių veiksmų. Paprastai pakanka vienos tolesnės sesijos. Terapeutas kalbina pacientą apie jo išgyvenimus nuo terapijos pabaigos. Jis patikrina, ar fobas pasiekė savo tikslus ir ar gali parodyti sėkmę kovojant su vorais. Jei reikia, jis paskiria tolesnes stabilizavimo sesijas, konsultuodamasis su pacientu. Pacientas turi susitaikyti su savo voro baime savo aplinkoje. Jei tai nebuvo padaryta terapijos metu, tai galima padaryti tolesnio gydymo metu. Antrinei prevencijai reikia pakartotinio poveikio: fobiškas asmuo turėtų sąmoningai žiūrėti į vorus ir juos paliesti, kad išvengtų atkryčio. Norėdami išvengti atnaujintų nerimo simptomų, mokymasis arba gilinantis a poilsis nurodoma technika. Tam tikslui tinka kursai apie šiuos metodus: Kvėpavimas technika, autogeninė treniruotė, progresuojantis raumuo poilsis, vaizduotės metodai, joga, Qi Gong, meditacija.
Ką galite padaryti patys
Arachnofobikai nebūtinai turi gydyti savo arachnofobiją. Vengti panikos priepuoliai, paprastai pakanka vengti kontakto su vorais. Jei tai neįmanoma arba jei norima įveikti arachnofobiją, gali padėti sisteminga desensibilizacija. Taigi reguliarus kontaktas su vorais ar praktika su plastikiniais vorais gali padėti įveikti baimes. Esant ryškiai arachnofobijai, reikia atlikti atitinkamus pratimus kartu su draugais arba prižiūrint terapiniam patarėjui. Arba terapija priemonės nuo natūropatijos. Bakstelėjimas akupresūra, kuriame energijos srautas kūne reguliuojamas palietus akupunktūra taškai arba delnų terapija, kai spaudžiami tam tikri delnų linijų taškai, pasirodė esanti veiksminga. Jei, nepaisant šių priemonės, ištinka panikos priepuolis, pirmiausia reikia išlikti ramiai ir giliai įkvėpti. Psichologinis stresas tada galima sumažinti, pavyzdžiui, atliekant fizinius pratimus, tinkamas namų ir natūralias priemones (pvz., arnikos, ženšenis, žalia arbata, šokoladas) ir išnagrinėti tai, kas nutiko. Ilgainiui arachnofobikai turėtų kreiptis į psichologą ir kreiptis į vorų fobiją su profesionalia pagalba.
