Aukščio baimė: priežastys, simptomai ir gydymas

Tačiau tokią gali sukelti ir baimė, ypač aukščio baimė panikos priepuoliai kad tai masiškai veikia asmenį jo gyvenime ir laisvalaikio veikloje. Atitinkamai aukščio baimė gali būti patologinė.

Kas yra aukščio baimė?

Daugumai žmonių buvimas dideliame aukštyje sukelia nepatogų jausmą. Žvilgsnis pro dangoraižio langą ar kopimas į tokias įžymias vietas kaip Paryžiaus Eifelio bokštas yra susijęs su pagarba ūgiui, tam tikras įgimtas atsargumas verčia mus, žmones, elgtis apdairiai, kad nepakenktų mūsų gyvybei. Baimė dėl aukščio negali būti apibrėžta centimetrais ar metrais, kurie kelia nerimą kenčiantiems žmonėms problemų. Greičiau aukščio baimė yra individuali. Nors vienam žmogui sukelia vaizdas iš trečio aukšto pilvo skausmas ir nerimas, kitas jau gali nukentėti tiesiai panikos priepuoliai lipdamas kopėčiomis. Žmonės, turintys aukščio baimę, dažniausiai panikuoja, kad gali nukristi ant žemės, o akivaizdus situacijos kontrolės praradimas jiems kelia nepatogumą. Pasitikėjimas struktūrinėmis saugos priemonėmis, tokiomis kaip turėklai ar storas lango stiklas, staiga nyksta, ir žmogus jaučiasi baimės malonėje.

Priežastys

Aukščio baimės priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai priežastis yra trauminė patirtis ankstesnėje istorijoje, pavyzdžiui, vaikystėarba tiesiog bijodamas aukščio kaip nepažįstamo įvykio, nes dar niekada nebuvo susidurta su dideliu aukščiu. Nauja situacija nerimą keliantiems, savimi nepasitikintiems žmonėms gali būti tokia nemaloni, kad dėl to jiems kyla aukščio baimė.

Simptomai, skundai ir požymiai

Aukščio baimė jaučiasi pasikartojančiais nerimo ir panikos epizodais. Simptomai atsiranda situacijose, susijusiose su ūgiu. Kai kurie sergantieji nerimą patiria tik dideliame aukštyje (pavyzdžiui, žvelgdami tiesiai iš dangoraižio), kiti nerimą patiria net tiltai arba vidutinėje laiptinėje. Kai kuriems sergantiems aukščio baimė yra tokia didelė, kad jie negali stovėti ant kopėčių ar ant kėdės. Be baimės jausmo, gali atsirasti ir nerimas bei neramumas. Be to, specifines fobijas dažnai lydi fiziškai pastebimi simptomai. Tai apima rankų ar kojų dilgčiojimą, prakaitavimą, svaigulys. Pykinimas, dusulys, hiperventiliacijair greitas širdies plakimas. Fobikai taip pat gali patirti sandarumą dėžė arba labai žinoti apie jų širdies plakimą. Dėl to dažnai susidaro įspūdis, kad širdis muša neįprastai garsiai. Aukščio baimės simptomai gali priminti a širdis ataka. Dėl šios priežasties svarbu atmesti medicinines priežastis, kurios galėtų paaiškinti simptomus. Kiti simptomai gali pasireikšti kaip atsakas į pasikartojančius nerimo priepuolius. Tipiška yra vengti situacijų, kuriose gali kilti nerimas. Daugelis sergančiųjų gėdijasi savo nerimo, nes pripažįsta jį nepagrįstu ar perdėtu.

Diagnozė ir eiga

Aukščio baimės simptomai išreiškiami taip pat individualiai, tačiau iš esmės jie sutampa su pastebimais kitų neurozių ar nerimo sutrikimai, pavyzdžiui, klaustrofobija (uždarų erdvių baimė), agorafobija (klaustrofobija), arba arachnofobija (vorų baimė). Šiek tiek padidėjus aukščiui, pavyzdžiui, lipant laiptais į labai aukštą aukštą, atsiranda pirmieji nerviniai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, sunku kvėpavimas, pulso padidėjimas (tachikardija) ir (arba) vidinis neramumas. Taip pat gali būti pilvo skausmas or galvos skausmas, svaigulys ar panašūs psichosomatiniai reiškiniai. Kuo didesnis ūmios grėsmės jausmas, tuo aršiau ima reikštis nerimas. Stresinė situacija gali vadovauti iki tiesioginių verksmo priepuolių ir rėkimo priepuolių, agresyvaus elgesio, bet ir per trumpą laiką pasireiškiančio alpimo.

Komplikacijos

Paprastai pati aukščio baimė nėra vadovauti nuo kokių nors ypatingų komplikacijų ar pavojingų sveikatai sąlygos. Tai neriboja gyvenimo trukmės būklė. Tačiau aukščio baimė gali turėti neigiamos įtakos nukentėjusio asmens psichikai, todėl daugelį pacientų vargina nepilnavertiškumo kompleksai ir sumažėja savivertė. Ypač vaikams gali kilti aukščio baimė vadovauti iki socialinės atskirties, erzinimo ar patyčių. Tokiose situacijose paciento gyvenimo kokybė labai pablogėja. Jei reikia, tam tikra veikla ar darbas pacientui negalimas ir plaukioja lėktuve taip pat gali paveikti aukščio baimė. Tai lemia gana didelius apribojimus kasdieniame gyvenime. Tačiau jei pacientas nenukelia į didelę aukštį, jokių kitų komplikacijų nebūna. Aukščio baimė dažniausiai pasireiškia kvėpavimas sunkumų ir padidėjo širdis norma. Nukentėjęs asmuo taip pat gali prarasti sąmonę ir galbūt susižaloti kritęs. Tiesiogiai gydyti aukščio baimę neįmanoma, nors simptomus galima apriboti taikant terapiją. Dėl šios priežasties daugiau jokių komplikacijų šiame procese nebūna.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, kai tik nukentėjęs asmuo pastebi, kad jam kyla nenatūralus nerimas. Jei dėl nerimo prasideda emocinis išgyvenimas arba pasikeičia gyvenimas, patariama apsilankyti pas gydytoją. Prakaituojant vietose, kuriose didelis aukštis, širdies plakimas ar aukštas kraujo spaudimas, būtina atlikti kontrolinį vizitą pas gydytoją ar terapeutą. Galvos skausmaireikia tirti nevirškinimą ar ašaringą elgesį. Jei yra vidinis nesaugumas, stipri patirtis stresas ar padidėjęs dirglumas, būtina kreiptis į gydytoją. Jei nerimo intensyvumas padidėja arba jei kitose situacijose atsiranda naujų nerimo būsenų, paaiškinama sveikatai būklė būtina. Jei kasdienių užduočių nebegalima atlikti kaip įprasta, jei pasireiškia abstinencijos elgesys arba jei asmuo nebeišeina iš savo namų, simptomus reikia aptarti su gydytoju. Jei nukentėjęs asmuo vartoja vaistus ar priklausomybę sukeliančias medžiagas dėl savo vidinės patirties aukštyje, jis turėtų kreiptis į gydytoją. Nerimą kelia tai, kad asmuo negali eiti į darbą dėl baimės ar ne panikos priepuoliai atsirasti. Tokiais atvejais reikia kuo skubiau kreiptis į medikus. Jei aukščio baimė nuolat kyla mažesniame ir mažesniame aukštyje, reikėtų kreiptis į gydytoją ar terapeutą, taip pat palaikyti.

Gydymas ir terapija

Nerimastingi pacientai ar asmenys, turintys aukščio baimę, jokiu būdu neturėtų būti verčiami susidurti su savo baime, nebent jie yra apmokyti specialistai, kurie specialiai paverčia baimės situaciją terapija. Daugeliu atvejų vienintelė išeitis iš aukščio baimės yra terapija, psichologinis priemonės gali padėti „sergančiam“ žmogui atsikratyti jį ribojančios baimės. Esminiai aukščio baimės stulpai terapija arba apskritai nerimo neurozių gydymas yra, viena vertus, siekiant išsiaiškinti, iš kur kyla baimė ir ar praeities istorijoje buvo konkretus įvykis, sukeliantis baimę. Antra, po to prie nerimo žengiama žingsnis po žingsnio, terapeutui lydint nerimą keliantį žmogų į nerimą. Pirma, etapais bandoma padidinti lygį, su kuriuo turi susidurti terapijoje dalyvaujantis asmuo. Galbūt terapeutas susidurs su pacientu kopėčiomis ir švelniai išaiškins bei apmąstys, kas vyksta prasidėjusiam paciento nerimui. Terapeutas paprastai tai didina lėtai, kol atsiranda norimas rezultatas. Šis konfrontacinės terapijos požiūris yra klasikinio psichologinio modelio dalis, taikoma elgesio psichologinės terapijos metoduose. Žinoma, yra ir nemažai kitų modelių. hipnozė, akupunktūra ar kitas tradicinė kinų medicina yra labai populiarūs. Homeopatija taip pat žada ilgalaikį pagerėjimą, kai bus naudojamos teisingos priemonės. Dar kiti prisiekia priemonės z joga or meditacija didinti savimonę. Visų pirma, nerimo pacientui svarbu nustatyti, ar jis nori priimti pagalbą. Be paciento sutikimo (noro bendradarbiauti) terapija dėl aukščio baimės neįmanoma. Tik pacientas gali sužinoti, kuri terapijos forma yra tinkamiausia. Pacientui gali tekti išbandyti daugybę būdų ir priemonės kol nuspręs, kad jam galima padėti. Ne kiekviena aukščio baimė reikalauja terapijos. Daugelis žmonių gyvena su ja ir nesijaučia reikšmingai paveikti. Tačiau jei baimė blogina gyvenimo kokybę ir pats žmogus ją suvokia kaip naštą, gydytis tikrai patartina.

Prevencija

Vargu ar yra kokių nors prevencinių priemonių nuo aukščio baimės, tačiau tam tikra prevencija gali būti vykdoma jaunystėje, kai tėvai įpranta vaiką prie aukščio ir parodo, kad buvo imtasi tinkamų atsargumo priemonių. Jei jų laikomasi, aukštis paprastai nėra pavojingas.

Požiūris

Jei aukščio baimė sėkmingai įveikta, pavyzdžiui, taikant tinkamą terapiją ar kitą metodą, svarbu visada toliau dirbti su tuo ir nepriimti požiūrio, kad šios baimės nebegali gauti daugiau. Visiškas aukščio baimės įveikimas dažnai būna laikinas. Dažnai nedidelė aukščio baimės liekana lieka visam gyvenimui, net jei tai neatrodo tikėtina po neseniai baigtos terapijos ar metodo. Kita vertus, jei kasdienybė palaipsniui atsinaujina be ypatingo dėmesio baimei, o aukščio baimė nėra pakankamai atsverta, ji gali vėl sustiprėti. Jei bandoma iš naujo išvengti vietovių ir situacijų dideliame aukštyje, reikalinga tolesnė terapija. Siekiant užkirsti kelią laiko, pinigų ir energijos švaistymui, svarbu aptikti šį įvykį jo pradžioje. Norint laiku pastebėti atsiradimą, galima reguliariai sukelti situacijas, kuriose prieš gydymą buvo jaučiama baimė. Jei vėl galima suvokti panašius jausmus kaip tuo metu prieš gydomąją procedūrą, reikėtų pakartotinai aktyviai kovoti su aukščio baime. Tačiau jei baimė ir toliau nejaučiama, situacijas, kad patikrintume, ar baimė grįžta, galima padaryti po ilgesnių laiko tarpų.

Tai galite padaryti patys

Nukentėjusieji daugeliu atvejų rodo vis didesnį vengimo elgesį, bijodami aukščio. Paprastai tai klastingai didėja per ilgesnį laiką. Tačiau ne kartą moksliškai įrodyta, kad naudinga įveikti baimę. Tai galima padaryti įvairiais būdais, pažintiniu ir fiziniu požiūriu. Siekiant išvengti netikrumo, reikėtų bendradarbiauti su terapeutu ar psichologu. Tai leidžia nerimastingam žmogui patirti teigiamos patirties ir gauti naujos informacijos. Iš principo reikėtų vengti drąsių situacijų, nes jos gali sustiprinti nerimą. veikia per anksti nutraukti buvimą aukštesnėje padėtyje arba sustiprinti jau egzistuojančią baimę. Todėl reikia laukti to momento, kai supras, kad po baimės, įpratimo, pripratimo ir tada poilsis atsirasti. Kraujotakos žlugimo ar sąmonės praradimo rizika šiose situacijose nėra dėl fiziologinių priežasčių. Kad neliktų vienas, nukentėjęs asmuo gali paprašyti žmogaus, kuriuo jis pasitiki, kartu su juo aplankyti situacijas, kurios jam kelia nerimą. Tam pakanka apsilankymo aukštybiniame pastate ar užfiksuoto namo stogo. Reikėtų aplankyti kasdienio gyvenimo situacijas, kad būtų galima realiai nurodyti nukentėjusio asmens gyvenimo būdą.