Autonominė nervų sistema (VNS) kontroliuoja daugelį gyvybiškai svarbių kūno funkcijų. Tai apima, pavyzdžiui, kvėpavimą, virškinimą ir medžiagų apykaitą. Ar pakyla kraujospūdis, ar išsiplečia venos, ar teka seilės, valia negali įtakoti. Aukštesnio lygio centrai smegenyse ir hormonai kontroliuoja autonominę nervų sistemą. Kartu su hormonų sistema užtikrina tinkamą organų funkcionavimą. Nerviniai impulsai naudojami norint greitai pritaikyti organų funkciją prie besikeičiančių reikalavimų. Hormonai pirmiausia turi būti pernešami į tikslinį organą krauju.
Žmogui atsikėlus, pavyzdžiui, ryte, vegetacinė nervų sistema iš karto siunčia signalą, kad padidėtų kraujospūdis ir išvengtų galvos svaigimo. Jei žmogui šilta, sistema užtikrina geresnę odos kraujotaką ir suaktyvina prakaito liaukas. Nerviniai takai taip pat perduoda svarbius nervinius impulsus (refleksus) iš organų į smegenis, pavyzdžiui, iš šlapimo pūslės, širdies ar žarnyno.
Pagal nervų stygų eigą ir jų funkciją gydytojai išskiria tris autonominės nervų sistemos dalis:
- Simpatinė nervų sistema,
- Žarnyno nervų sistema (enterinė nervų sistema);
Simpatiniai ir parasimpatiniai nervų keliai veda iš centrinės nervų sistemos (CNS = smegenys ir nugaros smegenys) į organus. Jie baigiasi, pavyzdžiui, ties žarnyno sienelės raumenų ląstelėmis, širdimi, prakaito liaukomis arba raumenimis, reguliuojančiais vyzdžio plotį. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos iš esmės veikia kaip kūno atitikmenys. Kai kuriose funkcijose abi sistemos viena kitą papildo.
Simpatinė nervų sistema – kovok ir bėk
Simpatinė nervų sistema paruošia organizmą fizinei ir protinei veiklai. Tai užtikrina, kad širdis plaktų greičiau ir stipriau, kvėpavimo takai išsiplečia, kad būtų lengviau kvėpuoti, o žarnyno veikla slopinama. Trumpai tariant, simpatinė nervų sistema paruošia kūną kovai arba bėgti.
Nervai veda elektrinius impulsus. Cheminių pasiuntinių pagalba jie perduoda signalus kitoms nervinėms ląstelėms arba organų tikslinėms ląstelėms. Simpatinės nervų ląstelės bendrauja viena su kita naudodamos acetilcholiną, o su tikslinėmis ląstelėmis – naudodamos norepinefriną.
Parasimpatinė nervų sistema – poilsis ir virškinimas
Parasimpatinė nervų sistema rūpinasi kūno funkcijomis ramybės būsenoje, taip pat regeneracija ir organizmo atsargų kaupimu. Jis aktyvina virškinimą, skatina įvairius medžiagų apykaitos procesus ir užtikrina atsipalaidavimą.
Centrinės parasimpatinės nervų sistemos ląstelės išsidėsčiusios galvos smegenų kamiene ir apatinėje nugaros smegenų dalyje (sakralinėje meduloje). Nerviniuose mazguose, esančiuose šalia tikslinių organų arba pačiuose organuose, jie perduoda savo žinią antroms nervų ląstelėms. Parasimpatinės nervų virvelės perduoda visus signalus su neurotransmiteriu acetilcholinu.
Kolegos kūne
Organai | Simpatinės nervų sistemos poveikis | Parasimpatinės nervų sistemos poveikis |
– Akis | Vyzdžių išsiplėtimas | Vyzdžių susiaurėjimas ir stipresnis lęšiuko kreivumas |
- Seilių liaukos | Seilių sekrecijos sumažėjimas (mažai ir klampių seilių) | Seilių sekrecijos padidėjimas (daug ir plonų seilių) |
Širdies ritmo pagreitis | Širdies ritmo sulėtėjimas | |
– Plaučiai | Bronchų išsiplėtimas ir bronchų gleivių sumažėjimas | Bronchų susiaurėjimas ir bronchų gleivių padidėjimas |
- Virškinimo trakto | Sumažėjęs žarnyno judėjimas ir sumažėjusi skrandžio bei žarnyno sulčių sekrecija | Padidėjęs žarnyno judrumas ir padidėjusi skrandžio bei žarnyno sulčių sekrecija @ |
– Kasa | Sumažėjusi virškinimo sulčių sekrecija | Padidėjusi virškinimo sulčių sekrecija |
– Vyriški lytiniai organai | Ejakuliacija | Erekcija |
- Oda | Kraujagyslių susiaurėjimas, prakaito išsiskyrimas, plaukų erekcija | Jokio efekto |
Enterinė nervų sistema
Visceralinė nervų sistema (( enterinė nervų sistema) susideda iš nervų rezginio, esančio tarp žarnyno sienelėje esančių raumenų. Iš esmės šios nervinės skaidulos veikia nepriklausomai nuo kitų nervų, tačiau yra stipriai veikiamos parasimpatinės ir simpatinės nervų sistemos. enterinė nervų sistema rūpinasi virškinimu: pavyzdžiui, padidina žarnyno raumenų judėjimą, užtikrina daugiau skysčių išsiskyrimą į žarnų vamzdelį, padidina kraujotaką žarnyno sienelėje.