Azoospermija yra gyvybiškai svarbios ar judrios medžiagos nebuvimas sperma vyrų ejakuliatas, kuris gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis ir sutrikimais ir yra susijęs su vyru nevaisingumas (nevaisingumas). Azoospermija gali būti laikina arba nuolatinė, atsižvelgiant į pagrindines priežastis.
Kas yra azoospermija?
Azoospermija yra terminas, vartojamas apibūdinti vaisingumo (vaisingumo) sutrikimą, kai vyrui ejakuliatui trūksta gyvos ar judrios sperma (subrendusios spermos ląstelės). Sveiko vyro ejakuliatas yra subrendęs daugiau nei dvidešimt milijonų sperma ląstelių milimetre (spermatozoidai) koncentracija), mažiausiai pusei spermatozoidų būdingas normalus spermatozoidų judrumas (judrumas) ir spermos morfologija (išvaizda, forma). Azoospermijoje yra sutrikimų atsižvelgiant į šiuos tris kriterijus (spermatozoidai) koncentracija, judrumas ir spermos morfologija), o paveiktas vyras laikomas nevaisingu. Paprastai skiriama laikina (su pertrūkiais) ir nuolatinė (nuolatinė) azoospermija.
Priežastys
Azoospermija gali būti siejama su įvairiomis priežastimis. Daugeliu atvejų sutrinka spermatozoidų sintezė, vystymasis ar darinys iš sėklidžių (sėklidžių). Taigi spermatogenezė (spermos susidarymas) gali būti laikinai sutrikusi dėl sėklidės perkaitimo (karštos vonios, prigludę apatiniai drabužiai). Vaistų vartojimas (cimetidinas), alkoholis, nikotinas, taip pat sąlytį su toksinėmis medžiagomis (tokiomis kaip pesticidai) arba Vėžys terapija taip pat gali neigiamai paveikti spermatogenezę. Sėklidžių uždegimas (orchitas) arba epididimio (epidimitas) taip pat gali vadovauti iki spermatogenezės sutrikimo. Kaip rezultatas gonorėja (su gonorėja) susijęs epidimitas, kraujagyslės gali visam laikui įstrigti (okliuzinė azoospermija). Be to, orchitas, atsirandantis dėl pogimdyvinio laikotarpio kiaulytės infekcija gali sukelti nuolatinę azoospermiją. Be to, azoospermija gali būti genetinė (Klinefelterio sindromas) arba, retesniais atvejais (1–8 proc.), gali atsirasti dėl hormoninių sutrikimų (lytinių hormonų sintezės sutrikimų).
Simptomai, skundai ir požymiai
Azoospermija paprastai sukelia nevaisingumas patinui. Tai pasireiškia moteriškos lyties partnerio nesugebėjimu pastoti, todėl abiejų šalių noras susilaukti vaiko negali būti įgyvendintas. Tačiau paprastai azoospermija neturi jokio kito neigiamo poveikio sveikatai ar nukentėjusio asmens gyvenimą, kad nesumažėtų gyvenimo trukmė ir daugeliu atvejų nebūtų jokių kitų nusiskundimų ar komplikacijų. Tačiau nukentėję asmenys ir jų partneriai dažnai kenčia Depresija ar kitų psichologinių nusiskundimų ir sutrikimų dėl azoospermijos. Taip pat gali kilti įtampa tarp partnerių ir labai neigiamai paveikti santykius. Jei navikas yra atsakingas už azoospermiją, tolesnė eiga ir galimi nusiskundimai bei komplikacijos labai priklauso nuo tikslios naviko padėties ir apimties. Galbūt tada sumažėja ir nukentėjusio asmens gyvenimo trukmė. Jei azoospermija atsiranda dėl didelio vartojimo nikotinas or alkoholis, tada didelis vartojimas paprastai turi labai neigiamą poveikį visumai sveikatai nukentėjusio asmens ir tokiu pačiu būdu gali vadovauti į įvairius skundus.
Diagnozė ir eiga
Norint diagnozuoti ir išsiaiškinti azoospermijos priežastį, be išsamaus tyrimo reikia atlikti įvairius tyrimus medicinos istorija. Vykdant a spermiograma (mikroskopinė spermos analizė), nukentėjusio žmogaus ejakuliacija analizuojama spermos atžvilgiu koncentracija, mobilumas ir morfologija. Jei ejakuliate randama mažiau nei 20 milijonų spermatozoidų milimetre, yra oligozoospermija; jei, kita vertus, spermos nepastebima, yra azoospermija. Norint nustatyti azoospermijos priežastį, reikia atlikti papildomus tyrimus. Tai apima genetinius ir hormoninius tyrimus, taip pat antikūnų patikrinimą, vazos deferenų pralaidumo tyrimus (praeinamumą) ir sėklidžių biopsija. Laikinos azoospermijos atveju normali spermatogenezė paprastai gali atsinaujinti pašalinus trigerius veiksnius. Nuolatinės azoospermijos, susijusios su nuolatine azoospermija, atveju nevaisingumas (nevaisingumas), būklė gali būti psichologiškai įtemptas, jei norima vaiko, todėl gali prireikti psichologinės priežiūros.
Komplikacijos
Daugeliu atvejų dėl azoospermijos atsiranda nevaisingumas. Procese tai gali vadovauti iki didelio psichologinio diskomforto, dėl kurio nukentėjusieji kenčia Depresija ir sumažino savivertę. Nepilnavertiškumo kompleksai taip pat gali atsirasti dėl azoospermijos. Neretai ši liga paveikia ir partnerius. Tačiau tai ne visais atvejais atsiranda nuolat, todėl gali pasireikšti gydymas. Deja, priežastinis azoospermijos gydymas ne visais atvejais yra įmanomas. Jei nukentėjęs asmuo vartoja didelius kiekius nikotinas or alkoholis, liga gali būti siejama su tuo. Tačiau negalima garantuoti, kad azoospermija savaime išnyks, jei bus pašalinta. Taip pat tam tikri vaistai gali sukelti šį sutrikimą. Perkaitimas sėklidės taip pat gali būti atsakingas už azoospermiją, nors šiuo atveju azoospermija yra tik laikina. Jei transporto keliai yra įstrigę, juos galima išspręsti chirurginės intervencijos pagalba. Jei visiško gydymo neįmanoma atlikti, sperma taip pat gali būti chirurgiškai praryjama apvaisinimui. Jei azoospermijos priežastis yra navikas, jį reikia gydyti ir pašalinti. Gali atsirasti įvairių komplikacijų, daugiausia priklausančių nuo naviko išplitimo.
Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?
Jei noras turėti vaikų, nepaisant reguliaraus lytinio akto, ilgą laiką lieka neįgyvendintas, gydytojas turėtų paaiškinti priežastis. Tada gydytojas gali nustatyti, ar yra azoospermija, ir, jei reikia, pradėti tinkamą gydymą priemonės. Jei nustatyta priemonės o vaistai nerodo jokio poveikio, apie tai reikėtų pasitarti su atsakingu gydytoju. Gali būti, kad azoospermija atsiranda dėl kitos priežasties, kurios negalima gydyti. Kartais vyrų spermatozoidų gedimai yra genetiniai arba atsirado dėl virusinės ligos. Tokiu atveju gydytojas gali nukreipti nukentėjusią porą pas specialistą dirbtinis apvaisinimas arba parodyti alternatyvias galimybes, kuriomis vis tiek galima įgyvendinti vaiko norą. Jei dėl azoospermijos kyla psichologinių problemų, patartina kalbėti terapeutui. Jei yra ir fizinių nusiskundimų, reikia kreiptis į gydytoją. Jei iš esmės nėra noro turėti vaikų, azoospermija nėra problema. Apsilankymas pas gydytoją yra būtinas tik tam, kad įsitikintumėte nevaisingumu.
Gydymas ir terapija
Šios terapija azoospermijos kiekis priklauso nuo konkrečių ligos priežasčių, ir ne kiekvieną azoospermiją galima sėkmingai gydyti. Be to, beveik pusėje atvejų negalima galutinai nustatyti azoospermijos priežasčių. Kai kuriais atvejais spermatogenezės sutrikimus galima sumažinti atsisakant alkoholio, nikotino ar azoospermiją skatinančių vaistų narkotikai. Azoospermijos, kuri yra hormoninė, atveju hormoniniai preparatai gali kompensuoti hormonų disbalansą, tuo tarpu antibiotikai paprastai skiriami dėl azoospermijos, atsirandančios dėl bakterinių infekcijų. Jei azoospermija atsiranda dėl per didelio aušinimo sėklidės, reikėtų vengti perkaitimo priežasčių; po tam tikro laiko spermatogenezė normalizuojasi. Jei einantys transporto keliai iš sėklidės yra įstrigę, kai kuriais atvejais šis sutrikimas gali būti pašalintas atliekant chirurginę intervenciją. Jei azoospermija atsiranda dėl spermiogenezės sutrikimo, 30–60 proc. Atvejų gyvybiškai svarbius spermatozoidus galima pašalinti iš sėklidžių biopsija ir naudojami vėlesniems dirbtinis apvaisinimas. Okluzinės azoospermijos atvejais gyvybiškai svarbių spermatozoidų galima gauti iš epididimio.
Perspektyva ir prognozė
Azoospermijos atvejų prognozė priklauso nuo priežasties. Taigi tais atvejais, kai jis yra genetinis, nėra galimybės gydyti, o vyras lieka nevaisingas. Tas pats pasakytina apie atvejus, kai lytines ląsteles gaminantys organai (sėklidės) yra stipriai pažeisti arba degeneruoti. Be to, vis dar gali būti svarstomos ištaisomos azoospermijos priežastys. Jei reikia, susiaurėjusius ar užsikimšusius vazos deferenus galima chirurginiu būdu ištaisyti. Tas pats pasakytina ir apie obstrukciją pačioje sėklidėje (šalia sėklidžių kanalėlių). Hormoninius svyravimus, sukeliančius spermos gamybos sutrikimus, dažnai galima gydyti hormonais administracija. Taip pat yra aplinkos veiksniai tai gali apriboti spermos gamybą iki tos vietos, kur atsiranda azoospermija. Tai apima alkoholį, įvairius vaistus, nikotiną ar per daug šilumos. Tokiais atvejais įprastą spermos gamybą dažnai galima pasiekti taikant kitokį gyvenimo būdą. Čia lemiamas veiksnys yra tai, kas yra priežastinis. Bakterinės infekcijos taip pat gali trukdyti spermatozoidų gamybai sėkliniuose kanalėliuose. Tokiais atvejais skubiai antibiotikas terapija paprastai gali užkirsti kelią visam laikui pakenkti spermos gamybos vietoms. Jei nepavyksta ištaisyti azoospermijos, vyras yra nevaisingas. Tačiau tais atvejais, kai spermatozoidai vis dar gaminami (bet tik neišleidžiami), vis dėlto yra galimybė dirbtinis apvaisinimas tiesiogiai ištraukiant spermatozoidus iš sėklidžių.
Prevencija
Azoospermijos negalima išvengti visais atvejais. Tačiau kai kurių priežasčių galima išvengti. Pavyzdžiui, sveikas dieta o gyvenimo būdas, vengiant alkoholio ir nikotino, gerina spermos kokybę. Sėklidžių uždegimas ir epididimio reikėtų vengti skiepijant (kiaulytės) Arba prezervatyvai (gonorėja). Jei terapinis priemonės forumas Vėžys yra būtini (chemoterapija, radioterapija), reikėtų iš anksto apsvarstyti spermos surinkimą ir laikymą, nes yra didesnė azoospermijos rizika.
Sekti
Jei spermos trūkumo ejakuliacijoje negalima galutinai ištaisyti, tolesnė priežiūra gali nurodyti tik tokias alternatyvas kaip įvaikinimas. Paprastai užsako gydytojas psichoterapija didžiosios psichikos atveju būklė. Tai ypač pasakytina apie genetines priežastis. Jų paprastai nepavyksta ištaisyti. Maždaug pusėje visų nukentėjusiųjų gali prisidėti prie spermos gamybos didinimo. Noras susilaukti vaikų gali būti įgyvendintas sveika gyvensena. Gydytojas suteiks informacijos apie tai. Nikotinas ir ypač alkoholis laikomi kenksmingais spermos gamybai. Todėl pacientai turėtų bet kokia kaina vengti šių priklausomybę sukeliančių medžiagų. Minimalus sportinis aktyvumas taip pat laikomas naudingu. Kartais tam tikri vaistai taip pat užkerta kelią vaisingam ejakuliacijai. Tada juos reikėtų nutraukti arba pakeisti. Spermos gamybos trūkumo priežasties paieška gali užtrukti daug laiko. Net ir nustačius priežastis, būtina reguliariai atlikti tolesnius tyrimus. Didelę reikšmę turi gydytojo ir paciento diskusija. Nukentėjęs asmuo kelis kartus turi pateikti savo spermos mėginį, kuris tada išsamiai išanalizuojamas. Vėliau atliekami tolesni tyrimai, tokie kaip genetiniai tyrimai, hormonų analizės, taip pat vaizdavimo procedūros. Azoospermija nesukelia gyvybei pavojingų komplikacijų.
Ką galite padaryti patys
Azoospermija, kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų, išsivysto visiškai be simptomų ir dažniausiai nustatoma tik tada, kai norima turėti vaikų ir analizuojamos priežastys, kodėl moteris nepastoja. Todėl ypatingas elgesys kasdieniame gyvenime nėra būtinas. Savitarpio pagalba gali būti naudinga ir tikslinga tik tam tikrais atvejais. Labai paprasta savipagalba yra sėklidžių apsauga nuo per aukštos temperatūros. A visam laikui padidėjusi temperatūra sėklidžių, kurias jau gali sukelti netinkami, aptempti drabužiai, sukelia grįžtamąją azoospermiją, kurią galima ištaisyti tinkamai pasirinkus drabužius. Duomenų apie šios azoospermijos formos paplitimą nėra. Tai tikriausiai gana reta forma. Jei būklė sukelia hormoninis sutrikimas, pavyzdžiui, sukeltas nepageidaujamo vaisto šalutinio poveikio, nutraukus vaisto vartojimą ar pakeitus jį kitu preparatu, galima išgydyti azoospermiją. Narkotikai kurie gali sukelti tokį šalutinį poveikį, yra tam tikri neuroleptikai ir antidepresantai. Šiais atvejais savipagalba kartu su medicinos patarimais gali įveikti grįžtamąją azoospermiją. Jei yra (fizinis) kraujagyslių užsikimšimas, nereikia koreguoti kasdienio gyvenimo ir nėra žinomos savipagalbos priemonės, kuri galėtų ištaisyti problemą.
