Bacho gėlių terapija

Daktaras Edwardas Bachas, gydytojas ir Bacho gėlių terapijos įkūrėjas, gyveno ir dirbo Anglijoje 1886–1936 m. Jis praktikavosi tuo metu, kai dauguma jo pacientų buvo labai skurdūs. Per visą savo karjerą jis stengėsi sukurti Bacho gėlių terapiją kaip gydymo metodą, kuris būtų prieinamas ir vargingesnėms gyventojų grupėms ir galėtų būti naudojamas nebijant šalutinio poveikio.

Dirbdamas Londono ligoninėje jis dirbo ir su klasika homeopatija ir ėmė vis daugiau dėmesio skirti psichologinei būklė jo pacientų. Bachas laikėsi nuomonės, kad daugelį ligų priežasčių galima rasti neišsprendžiamuose konfliktuose ir neigiamose proto būsenose. Jis pripažino, kad turi būti gydomi ne tik fiziniai ligos simptomai, bet ir pagrindinė paciento emocinė būsena, kurią galima nustatyti iš stebėjimų ir pokalbių.

Tai yra būtent tai, ką šiandien patvirtiname psichosomatinėje medicinoje. Bachas pripažino savo pacientų neigiamus jausmus, tokius kaip: ir jis laikėsi nuomonės, kad, kai jų nebuvo subalansuoti, asmuo praranda galią apsiginti nuo žalingo išorės poveikio. Tada bakterijos ir virusai gali sukelti ligas, šaltas vėjas ar gausus maistas gali sukelti diskomfortą.

  • Baiminasi,
  • Neapibrėžtumas
  • Neapykanta ir
  • Pavydas

Bachui vidinio harmonijos atkūrimas ir laisvas energijos srautas buvo kiekvieno gydymo priešakyje. Savo knygoje „Pagydyk save“ dr. Bachas rašo apie savo požiūrį į pagrindinius gyvenimo principus ir požiūrį į Dievą bei pasaulį, kuris paskatino jį tuo metu sukurti Bacho gėlių terapiją. Jis laikėsi nuomonės, kad kūryboje viskas yra vienybė, kad kiekvienas iš mūsų taip pat esame su viskuo susiję ir kad taip yra per bendrą, aukštesnę galingą energijos vibraciją.

Tai turi daug pavadinimų: kreacionizmas, kosminis principas ar Dievas. Kiekvienas žmogus yra šios puikios kūrybos idėjos dalis, turi savo misiją, užduotį, likimą. Tarp nemirtingos sielos ir mirtingos asmenybės, anot Bacho, slypi vadinamasis „aukštasis aš“ kaip tarpininkas tarp abiejų lygių.

Šio tarpininkavimo pagalba mūsų siela nori realizuoti tam tikrus asmenybės potencialus. Tai yra aukštesnės dorybės, tokios kaip: šių idealių sielos sampratų įgyvendinimas harmonijoje su gamta sudarytų tikrąją mūsų laimę. Jei jų nepavyks pasiekti, anksčiau ar vėliau pasireikš priešingas nelaimės jausmas!

Nerealizuotos dorybės dabar parodo savo tamsiąją pusę, nes tokie defektai, kaip, Bacho nuomone, prieš kiekvieną ligą yra neigiama proto būsena, pagrįsta neteisingu vienos iš didžiųjų žmogaus sielos sampratų ir dorybių vartojimu. - Švelnumas

  • Strength
  • Drąsa
  • nuoseklumas
  • Išmintis
  • džiaugsmas
  • Ryžtas. - išdidus
  • Žiaurumas
  • Neapykanta
  • Savanaudiškumas
  • Nežinojimas
  • Godumas.