Įvadas
Šios bazalioma taip pat vadinama bazalioma. Tai yra odos forma Vėžys kad kilęs iš žemiausio odos sluoksnio. Priešingai nei piktybinė juoda oda Vėžys (piktybinis melanoma), kai paveiktos odos pigmentinės ląstelės, bazinė ląstelių karcinoma vadinama pusiau piktybine.
Bazalinė karcinoma taip pat vadinama šviesia arba balta oda Vėžys. Dažniausiai bazalinių ląstelių karcinoma pažeidžia tas vietas, kurios yra daug saulės, pavyzdžiui, veidą. Kaip ir dauguma vėžio rūšių, bazalinė karcinoma gali išplisti į aplinkinius audinius. Tačiau metastazių formuojasi labai retai.
Veido bazalinių ląstelių karcinomos dažnis
Veido bazalinė karcinoma sudaro apie 80% visų bazalinių ląstelių karcinomų. Dažniausiai ja serga vyresni nei 60 metų žmonės. Tačiau jaunesni žmonės vis labiau kenčia nuo odos vėžio, nes daugėja apsilankymų soliariumuose ir kelionių į šalis, kuriose yra stipri saulės šviesa. Kasmet maždaug 100,000 XNUMX žmonių Vokietijoje diagnozuojama bazalinių ląstelių karcinoma. Apskritai vyrai šia liga serga dažniau nei moterys.
Veido bazalinių ląstelių karcinomos simptomai
Pirma, pažeistos vietos odoje susidaro mazgai. Tada čia jaučiamas sustorėjimas. Šio sustorėjimo krašte vis labiau matomos smulkios raudonos venos, vadinamos telangiektazijomis.
Ligos metu dažnai išsivysto stiklinis navikas, rodantis odos išsipūtimą. Ši odos vėžio forma vadinama mazgine bazalinių ląstelių karcinoma. Taip pat yra keletas kitų bazalinių ląstelių karcinomos formų.
Kai kurie tipai primena rando išvaizdą, kiti gali atrodyti kaip inkrustuota žaizda. Vieni auga giliai, kiti lieka paviršutiniškesni. Daugumoje jų kraštuose yra tipiškos raudonos venos, tačiau yra ir rūšių, kuriose jų nėra.
Sukietėjimas paprastai jaučiamas visomis formomis, skiriasi tik išorinė išvaizda. Paprastai veido bazinė ląstelių karcinoma, išskyrus kosmetikos sutrikimus, nesukelia jokių nepatogumų. Nėra skausmas ar niežulys.
Kur atsiranda veido bazinė ląstelių karcinoma?
Bazalinių ląstelių karcinoma dažniausiai atsiranda dėl per didelio dešimtmečių saulės spindulių poveikio. Jo atsiradimo rizika didėja absorbuojant ultravioletinių spindulių kiekį. Dėl šios priežasties veido bazinė ląstelių karcinoma dažniausiai pasireiškia tose vietose, kurios yra ypač veikiamos saulės spindulių.
Tai yra kakta, nosis, ausis ir lūpas. Todėl šios veido vietos dar vadinamos „saulės terasomis“. Žmonėms, kurie daug laiko praleidžia saulės spinduliuose dėl profesinių priežasčių, pavyzdžiui, jūreiviams, žvejams ar sodininkams, basaliomos dažniausiai pasireiškia minėtose veido vietose.
Tačiau, bazalioma iš esmės gali atsirasti bet kurioje veido vietoje, todėl norint nustatyti ar pašalinti ligą, būtina atlikti išsamų visos odos tyrimą. A bazalioma pasitaiko ypač dažnai nosis. Kadangi tai išsikiša likusio veido atžvilgiu, saulės spindulių poveikis jam yra ypač didelis.
Be bazinės ląstelės karcinomos, atsiranda ir kitų pernelyg didelio saulės spindulių padarinių, pvz saulės nudegimas, yra ypač dažni ar ryškūs nosis. Be to, ši veido dalis dažnai paliekama nenaudojant kremo nuo saulės, o tai ilgainiui taip pat padidina bazinės ląstelės karcinomos atsiradimo ant nosies riziką. Apskritai žmonėms, turintiems didesnę ar labiau išsikišančią nosį, yra didesnė rizika dėl to paties odos tipo nei tiems, kurių nosis yra mažesnė.
Apskritai bazalinė karcinoma gali išsivystyti visose veido vietose, taigi ir akyje. Dažniau paveikiama sritis virš akies, nes saulės UV šviesa ten dažniausiai būna intensyvesnė. Tačiau taip pat gali būti pažeistos visos kitos odos vietos aplink akį. Ypatinga veido bazalinių ląstelių karcinomos ypatybė akies srityje yra gydymas, nes chirurginis pašalinimas ten dažnai yra sudėtingesnis ir gali būti sunku išlaikyti reikiamą saugumo atstumą, jei bazalinė karcinoma yra labai arti akis. Tačiau jei diagnozė nustatoma laiku, gydymas daugeliu atvejų yra sėkmingas.
Visi šios serijos straipsniai:
