Bronchoskopija yra tyrimo ir gydymo procedūra, naudojama žmonių medicinoje. Tai apima endoskopo įdėjimą į bronchų vamzdelius, o tai leidžia gydantiems gydytojams tiksliai nustatyti diagnozę ar atlikti tam tikras procedūras šiame regione. Procedūra pacientui yra palyginti švelni ir šiais laikais paprastai atliekama be anestezija.
Kas yra bronchoskopija?
Bronchoskopija apima endoskopo įterpimą į bronchų vamzdelius, o tai leidžia gydantiems gydytojams tiksliai nustatyti diagnozę ar atlikti tam tikras procedūras šiame regione. Bronchoskopija gydytojai reiškia endoskopo įdėjimą į žmogaus bronchus diagnostikos ar gydymo tikslais. Ši procedūra buvo žinoma nuo XIX amžiaus pabaigos, nors iš pradžių ji buvo naudojama tik pašaliniams kūnams pašalinti. Atliekant bronchoskopiją, plonas vamzdelis (vadinamas endoskopu) įkišamas per nosis or burna, žemyn trachėja ir į bronchus. Tada galima įdėti fotoaparatą, kad gautumėte tikslų vaizdo vaizdą būklė bronchų vamzdelių. Taip pat galima paimti audinių mėginius. Jei anksčiau daugiausia buvo naudojami standūs endoskopai, šiandien medicina remiasi lanksčiais prietaisais. Jie yra universalesni ir pacientui patogesni naudoti. Kadangi endoskopai yra tik 2-3 mm skersmens, juos galima naudoti ir kūdikiams.
Funkcija, poveikis ir tikslai
Bronchoskopija gali būti naudojama įvairiems tikslams. Diagnostikos atveju procedūra atliekama siekiant įvertinti būklė ir (arba) ligai patvirtinti ar atmesti. Visų pirma, plaučių vėžys (plaučių navikai) galima patikimai nustatyti tokiu būdu. A biopsijaaudinių mėginių ėmimas taip pat gali būti naudingas diagnozuojant įvairias ligas. Šiuo tikslu į bronchų vamzdelius per endoskopą įvedami maži chirurginiai instrumentai, kuriuos išoriškai valdo šiam tikslui apmokytas medicinos personalas. Šie instrumentai taip pat naudojami, kai bronchoskopija atliekama terapiniais tikslais. Pavyzdžiui, atsitiktinai įkvėptus svetimkūnius galima pašalinti (tai ypač būdinga mažiems vaikams). Augimas, pavyzdžiui, vadinamasis mėlynė taip pat gali būti pašalintas nedaug pastangų bronchoskopijos pagalba. Jei pacientas šiuo metu dirbtinai vėdinamas, bronchoskopijos metu tam reikalingą mėgintuvėlio padėtį galima pakoreguoti. Ploną endoskopą taip pat galima lengvai įdėti ir vėliau pašalinti dirbtinis kvėpavimas. Endoskopu taip pat galima plauti bronchų vamzdelius, jei to reikia dėl per didelio gleivių susidarymo. Jeigu ten yra Vėžys viduje plaučių/ bronchų srityje, bronchoskopija taip pat gali būti naudojama vietinei radiacijai terapija kad padidėtų tikimybė išgydyti. Ar bronchoskopijai naudojamas standus ar lankstus endoskopas, priklauso nuo individualaus tikslo. Nors dabar pirmiausia naudojami lankstūs vamzdeliai, tam tikromis aplinkybėmis gali prireikti standaus endoskopo, pavyzdžiui, norint pašalinti svetimkūnį, o tai dažnai sunku naudojant lanksčią vamzdelį.
Rizika, šalutinis poveikis ir pavojai
Galima bronchoskopijos rizika pirmiausia slypi paciento sužalojimo rizikoje. Ypač standžių endoskopų naudojimas pažeidžia daugelį kartų gleivinė, nes jie gali atsitrenkti į jį ir padaryti žalą net ir labai atsargiai naudojant. Dėl to atsiranda kraujavimas, kuris gali būti daugiau ar mažiau sunkus. Į mėšlungį panašios reakcijos kvėpavimo takai or gerklų taip pat gali sukelti bronchoskopija, ypač naudojant standžią įrangą. Priešingai, naudojant lanksčius endoskopus, traumų rizika yra gana maža. Be to, standžių endoskopų, kurių skersmuo taip pat yra didesnis nei jų lanksčių variantų, naudojimas pacientų nuomone yra labai nepatogus. Dėl šios priežasties bronchoskopijos su standžiaisiais endoskopais visada atliekamos anestezija. Tai susiję su tam tikra rizika, ypač pacientams, sergantiems ankstesne liga, tačiau anestezija taip pat visada yra našta visiškai sveikiems žmonėms, todėl jos reikėtų vengti, jei įmanoma. Tačiau iš esmės bronchoskopija yra įprasta procedūra šiuolaikiniame pasaulyje, dėl kurios sunkesnės komplikacijos atsiranda tik labai retais atvejais.
