Bruksizmas - šnekamojoje kalboje vadinamas dantų šlifavimas - (sinonimai: dantų sukandimas; TLK-10-GM F45.8: kita somatoforminiai sutrikimai; miego bruksizmas taip pat priskiriamas TLK-10-GM G47.8: Kita miego sutrikimai) (Graikiškas brygmus) apibrėžiamas kaip pasikartojantis kramtomasis raumuo veikla, kuriai būdingas žandikaulio sugniaužimas ir dantų šlifavimas ir (arba) apatinio žandikaulio įtempimas ar perkėlimas. Judesio sekos dažniausiai įvyksta nesąmoningai, dažniausiai naktį.
Skiriamos šios formos:
- Miego bruksizmas (SB) - skundai atsiranda miegant; jie yra 90% faziniai (ritmiški) arba kombinuoti tonikas-pagrindinis (neritmiškas / ritminis).
- „Waking bruxism“ (WB) - nusiskundimai atsiranda budrumo metu; pasikartojantis ar ilgalaikis danties kontaktas ir (arba) apatinio žandikaulio įtempimas ar perkėlimas be danties kontakto (toninis / neritmiškas)
Viena forma neatmeta kitos.
Be to, bruksizmą pagal priežastį galima suskirstyti į pirminį (idiopatinį / be aiškios priežasties) ir antrinį (kaip pasekmę) (žr. Toliau „Klasifikavimas“).
Lyties santykis: kai kuriuose tyrimuose dažniau kenčia moterys, kituose vyrai.
Dažnio pikas: liga gali atsirasti išdygus pirmiesiems dantims ir į senatvę. Daugiausia tai įvyksta tarp 2 ir 3 gyvenimo dešimtmečių.
Vaikams bruksizmas yra įprasto vystymosi dalis iki 3 metų, nes dantys dar neranda savo vietos protezas. Odontologai šią fazę vadina „dantų sukandimu“. Taip išsivysto teisingas viršutinio ir apatinio žandikaulių sąkandis. Bruksizmas taip pat gali pasikartoti keičiantis dantims ir nekelia nerimo. Jei vaikai kalbėti miegodami, daug girgždėdami ar kitaip nerimaudami (žvakės paliekamos, durys paliktos atidarytos), tai yra galimi psichologinio dantų griežimo priežastys.
Miego bruksizmo paplitimas vaikams svyruoja nuo 2.5 iki 56.5%, o suaugusiems - 12.8% ± 3.1%. Didelius vaikų duomenų skirtumus lemia skirtingi naudojami diagnozavimo metodai. Suaugusiųjų budinčio bruksizmo paplitimas svyruoja nuo 22.1-31%. Apskritai paplitimas mažėja didėjant amžiui. Jei būklė pasireiškia vaikystė, rizika susirgti šia liga yra didelė.
Eiga ir prognozė: Daugelis sergančiųjų nežino apie bruksizmą, ypač kai miega vieni. Pabudusio bruksizmo atveju neretai darbo kolega atkreipia dėmesį į dantų šlifavimas/ paspaudimas. Dažniausiai odontologas greičiausiai pamatys bruksizmo įrodymus. Ankstyva diagnozė yra labai svarbi, nes tinkamomis priemonėmis kursą galima teigiamai paveikti. Tačiau tai daro įtaką ne tik dantims (pvz., Dilimui (netekimui) danties sandara, pulpititas (danties nervo uždegimas)), bet ir smilkininis apatinis žandikaulio sąnarys, kramtomieji raumenys, periodontas (dantis palaikantis aparatas) ir net kaklas gali būti paveikti raumenys. Pacientui turi būti suteikta išsami informacija apie klinikinį vaizdą, kad jis pats galėtų stebėti priežastį. Tokiu būdu jis gali sumažinti šlifavimo ir presavimo dažnį. Idealiu atveju priežastinius veiksnius galima pašalinti pakeitus gyvenimo būdą. Jei tai nepavyksta, dėmesys sutelkiamas į dantų apsaugą ir atstatymą, bruksizmo aktyvumo mažinimą ir palengvėjimą skausmas.
