Priežastys | Ankilozuojančio spondilito pratimai

Priežastys

Priežastis ankilozinis spondilitas vis dar nėra aiškiai suprantami. Tačiau daroma prielaida, kad jis yra pagrįstas genetiniu defektu imuninė sistema, nes 90% pacientų turi baltymą HLA-B27, kuris yra atsakingas už ligų atpažinimą ir kontrolę. Šio tipo baltymai gali būti skirtingi kiekvienam asmeniui, maždaug pagal panašų modelį kaip ir skirtingi kraujas grupės. Nustatyta, kad HLA-B27 kartais gali reaguoti į patogenus šiek tiek silpniau nei kitos formos, dėl to atsiranda didesnis imuninis atsakas, kurio metu įtariama, kad gali išsivystyti Bekhterevo liga.

Terapija

Gydymui yra keletas skirtingų terapinių metodų ankilozinis spondilitas, dažnai kartu. Kadangi šios ligos išgydyti nėra, būtina tęsti gydymą visą gyvenimą. 1 Operacija Operacija yra paskutinė Bekhterevo ligos gydymo galimybė.

Jis švirkščiamas, kai skausmas negalima kontroliuoti vaistais, stuburo kreivumas yra labai pažengęs (taip, kad, pavyzdžiui, akių kontaktas su kitais žmonėmis nebeįmanomas) arba pažeidžiami kiti organai. 2. Narkotikai Bekhterevo ligai dažniausiai naudojami vaistai skausmas ir uždegimą slopinantys vaistai, tokie kaip NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), kortizonai ar vaistai, blokuojantys vadinamąjį TNF-alfa (tai yra medžiaga, skatinanti uždegimą). 3) Kineziterapija Svarbiausia Bekhterevo ligos terapijos dalis yra kineziterapija su fizioterapijos pratimai kaip pagrindinis komponentas. Tai palaiko ir pagerina stuburo judrumą, stiprina ir tempia raumenis. Be to, šalčio, šilumos, elektros ar radono terapija gali teigiamai paveikti ligos eigą ir skausmas.

Istorija

Niekada negalima tiksliai numatyti Bekhterevo ligos progresavimo. Kiekvienam pacientui eiga skiriasi, nes laikui bėgant net liga gali pasikeisti. Kadangi tai yra a lėtinės ligos to negalima išgydyti, Bekhterevo ligos eiga gali tęstis ilgus metus.

Anksti diagnozavus ir gydant, daugeliu atvejų uždegimą galima gerai kontroliuoti vartojant vaistus ir reguliariai mankštinantis. Individuali ligos eiga labai skiriasi: vieniems pacientams liga gali visiškai nutrūkti, kitiems - į recidyvus panaši eiga, kai individualūs priepuoliai būna įvairaus ilgio ir sunkumo, o kitiems - nuolatinis simptomų pobūdis. Todėl terapija visada pritaikoma prie individualios ligos eigos, siekiant kuo labiau paveikti ją. Negydomas stuburas ligos eigoje gali sustingti, o tai labai apriboja nukentėjusiųjų judesius.