Chemoterapijoje naudojamos medžiagos

Bendra informacija

Yra daugybė skirtingų citostatinių vaistų, kurių atakos taškas yra skirtinguose naviko ląstelės taškuose. Citostatiniai vaistai yra suskirstyti į grupes pagal jų atitinkamus veikimo mechanizmus. Svarbiausios citostatinių vaistų grupės yra išvardytos žemiau.

Tačiau, atsižvelgiant į terminų, prekių ženklų pavadinimų ir galimų derinių (vadinamųjų schemų) gausą, neįmanoma gilintis į kiekvieną iš šių detalių. Šie medžiagų pavyzdžiai pateikiami su jų veikliųjų medžiagų pavadinimais. Tirozino kinazė inhibitoriai taip pat priklauso chemoterapinėms medžiagoms.

Tačiau, priešingai nei klasikiniai chemoterapiniai vaistai, tirozino kinazė inhibitoriai veikia specialiai ir taip sukelia mažiau šalutinių poveikių. Šie chemoterapiniai vaistai trukdo naviko ląstelių gamybai DNR lygiu. Jie kryžminiai sujungia DNR molekules (alkilinimo būdu) tokiu būdu, kuris veda į įprastus skaitymo procesus baltymai sutrikus.

Kadangi naviko ląstelė priklauso nuo baltymai, tai veda į naviko ląstelės mirtį. Be to, alkilinantys agentai užkerta kelią naujam DNR susidarymui, dėl kurio naviko ląstelė taip pat miršta. Ši grupė toliau skirstoma į pogrupius, kurie visi vadovaujasi aukščiau minėtu veikimo mechanizmu:

  • Bendamustinas, ciklofosfamidas, chlorambucilas, melfalanas, ifosfamidas, trofosfamidas
  • Alkilsulfonatai: busulfanas, treosulfanas
  • Nirosoureos: Karmustinas, Lomustinas, Nimustinas
  • Platinos turintys junginiai: karboplatina, cisplatina, oksaliplatina (ši medžiagų grupė yra labai efektyvi ir dažnai naudojama kartu su kitais citostatiniais vaistais)

Tokie citostatiniai vaistai įtraukiami į naujai pagamintą DNR kaip „klaidingi“ statybiniai elementai.

Tai sustabdo naują DNR susidarymą (slopinama vadinamoji DNR polimerazė). Kadangi DNR ląstelių dalijimosi metu tik padvigubėja, antimetabolitai turi labai specifinį poveikį naviko ląstelėms. Čia taip pat galima išskirti 3 pogrupius, kurie skiriasi savo prigimtimi kaip „neteisingi statybiniai elementai“.

  • Folio rūgšties analogai: metotreksatas (egzistuoja ilgą laiką, tačiau vis dar yra viena iš svarbiausių medžiagų), pemetreksedas
  • Purino analogai: merkaptopurinas, nelarabinas, kladribinas, fudarabinas,
  • Pirimidino analogai: fluoruracilas (5-FU), kapecitabinas, gemcitabinas

Iš pradžių ši medžiaga kilo iš visžalio augalo (Vinca). Ląstelių dalijimosi metu, kaip jau minėta, visas chromosomų rinkinys (DNR) padvigubėja. Norint tai vienodai paskirstyti 2 ląstelėms, ląstelei reikalingas „aparatas“, vadinamasis mitozinis (nuo mitozės = ląstelių dalijimosi) suklys, kurį sudaro subvienetai, vadinamieji.

mikrovamzdeliai. Be mitozės suklio ląstelė negali reguliariai dalytis. Vinca alkaloidai sutrikdo šios verpstės struktūrą, taigi ir naviko ląstelių gebėjimą dalytis.

Pavyzdžiai: Vinblastinas, vinkristinas ... Jų tikslinė struktūra taip pat yra vadinamieji mikrovamzdeliai. Priešingai nei vincos alkaloidai, jie netrukdo mikrovamzdelių struktūrai, priešingai, juos stabilizuoja.

Svarbu žinoti, kad mitozinė verpstė nuolat kaupiasi ir skaidosi. Jei slopinamas skaidymas, kuris yra toks pat svarbus teisingam ląstelės dalijimuisi, naviko ląstelės vėl sutrinka jų augime. Pavyzdžiai: docetakselis, paklitakselis.

Lygiai taip pat, kaip bakterijos paprastai žudo antibiotikai, kai kurie antibiotikai gali net sunaikinti naviko ląsteles. Iš esmės jie daro tą patį, ką daro bakterijos; kai kurios bakterijos, kaip ir žmonės, turi DNR dvigubos spiralės pavidalu, dvigubą DNR grandinę, suvyniotą aplink viena kitą. Šiems ritiniams išnarplioti mums reikia baltymo (fermento), vadinamosios topoizomerazės.

Iš neskaidytos būsenos informaciją galima perskaityti iš DNR. Antibiotikas, kuris šiuo atveju pasižymi citotoksiniu, ty ląsteles žalojančiu, poveikiu, tarp DNR grandinių išsidėstęs taip, kad topoizomerazė būtų blokuojama. Pavyzdžiai: antraciklinai, tokie kaip doksorubicinas, mitoksantronas