Tulžies diarėja (graikų kalba) Cholera yra sunki infekcinė liga, daugiausia sukelianti viduriavimą. Ligą sukelia Vibrio cholerae - gramneigiama bakterija, kuri gali būti perduota žmonėms per užterštą geriamą vandenį ar maistą. Cholera dažniausiai atsiranda šalyse, kuriose nėra tinkamų higienos sąlygų, ypač ten, kur nėra garantuojamas maistas, geriamasis vanduo ir asmeninė higiena.
Negydoma cholera gali greitai sukelti mirtį, nes bakterijos greitai užkrėsti plonoji žarna, sukeldamas ypatingus elektrolitų kiekius, taigi ir vandens nuostolius. Apie įtarimą dėl choleros reikia pranešti Pasauliui Sveikata Organizacija (PSO). Ypač tai paveikia populiarios šalys, kuriose trūksta geriamojo vandens ir nuotekų sistemų, pvz., Pietų Amerika, Afrika ir Pietryčių Azijos dalys.
Kartais ligos sukėlėjai patenka į Vokietiją, todėl ir čia retai pranešama apie choleros atvejus. Turistams iš pramoninių šalių infekcijos rizika yra gana maža, nes cholera dažniausiai pasitaiko jau sergančių ir prastos mitybos žmonių. Kasmet pasaulyje yra apie 6 milijonai atvejų, per kuriuos miršta daugiau nei 100 000 žmonių.
Cholera tikriausiai buvo žinoma nuo VI amžiaus prieš mūsų erą. Liga išplito daug vėliau, apie 6 metus, iš Indijos ir išplito į Europą. Iki šiol įvyko 1800 choleros pandemijos.
1883 m. Robertas Kochas atrado choleros sukėlėją augindamas ją iš pacientų, mirusių nuo choleros, plonųjų žarnų ląstelių. Šiuo metu kalbama apie vadinamąją „El-Tor“ pandemiją, kuri Afrikoje ir Pietryčių Azijoje sklando nuo 1961 m., O Peru (Pietų Amerikoje) - nuo 1990-ųjų. 1992 m. Pavadinimu „Bengalija“ buvo aprašytas naujas choleros sukėlėjo potipis (serotipas), kuris sukėlė įvairaus sunkumo protrūkius, ypač Azijoje.
Cholerą sukelia gramneigiama Vibrio cholerae bakterija, kurios yra užterštame geriamajame vandenyje, maiste ar net išmatomis užterštose jūros gėrybėse. Be to, žmonės gali būti tiesiogiai užkrėsti patogenais, kuriuos kiti nešėjai išskiria per išmatas, nors tai yra gana retai. Infekcija vis dar įmanoma iki kelių savaičių po infekcijos, nes ligų sukėlėjai vis tiek gali būti išskiriami su išmatomis.
Tada jie patenka į kanalizaciją ir požeminius vandenis. Norint išsivystyti ligai, bakterijose yra daug bakterijų plonoji žarna būtina. Kadangi šis skaičius dažnai nepasiekiamas, liga tęsiasi be simptomų maždaug 85% atvejų.
Cholera bakterijos gamina toksiną, choleros toksiną, kuris aktyvina tam tikrą fermentą plonoji žarna. Dėl to sumažėja tam tikrų druskos pompų aktyvumas plonojoje žarnoje ir padidėja elektrolitai z natris, kalis ir chloridas. Nuo šių elektrolitai į plonąją žarną patraukti didžiulį kiekį vandens, pasireiškia būdingas stiprus viduriavimas.
Baimė yra greitas džiūvimas (desikozė) - dėl ypatingo vandens netekimo iki 20 litrų per dieną, kuris negydomas gali sukelti mirtį per kelias valandas. Išsamią visų tropinių ligų apžvalgą galite rasti straipsnyje: Atogrąžų ligų apžvalga Po infekcijos cholera liga prasideda inkubaciniu laikotarpiu tik nuo kelių valandų iki 5 dienų - jei plonojoje žarnoje randama pakankamai patogenų . Skiriama lengva ir sunki forma.
Nors lengvos formos, dar vadinamos cholera, dažnai negalima atskirti nuo kitų lengvų viduriavimo ligų, sunki forma kelia grėsmę gyvybei ir ją reikia nedelsiant gydyti. Cholera staiga prasideda smarkiu viduriavimu, kurį gali lydėti vėmimas ir pilvo skausmas. Viduriavimas pasižymi būdinga išvaizda: jie vadinami ryžių vandens išmatomis, nes išmatos įsiterpia į baltus gleivių dribsnius ir taip primena ryžių spalvą.
Didelis skysčių netekimas netrukus tampa ūminis dehidratacija (desikozė ir dehidracija), kuris pasireiškia stovint odos raukšlėmis, įdubusiais akių obuoliais, sausomis gleivinėmis ir nuolat krentančia kūno temperatūra. Be to, be gydymo cholera galiausiai sukelia kraujotakos nepakankamumą. Pulsas smarkiai susilygina, kraujas slėgis krinta ir būsena šokas su vienu metu inkstas gali atsirasti nesėkmė.
Didžiausias netektis elektrolitai dažnai sukelia smurtinius raumenis mėšlungis ir nurungia metabolizmą, kol tam tikru metu sutrinka sąmonė iki a koma gali atsirasti. Choleros diagnozė nustatoma atsižvelgiant į tipinius klinikinius simptomus, kartu su patogeno aptikimu iš nukentėjusio asmens išmatų ar vėmimo. Tačiau prieš pradedant gydymą nepatartina laukti, kol bus gautas laboratorijos rezultatas, nes čia prarandamas svarbus laikas.
Vietoj to, jei įtariama cholera, reikia nedelsiant pradėti gydymą, ypač pakeičiant skysčius. Net apie įtarimą šia liga reikia pranešti Pasauliui Sveikata Turi būti iškviesta organizacija PSO ir bakteriologas. Vežant į laboratoriją reikia stengtis, kad mėginiai būtų drėgni, nes ligos sukėlėjai yra jautrūs sausumui.
Jei diagnozė teigiama, lenkta ir judri bakterijos galima stebėti mikroskopiniame mėginyje esančiomis masėmis. Apskritai galima išskirti du skirtingus choleros bakterijų pogrupius (serotipus): O1, taip pat O139, kurie abu gydomi vienodai. Jei įtariama cholera, būtina nedelsiant izoliuoti vieną kambarį ir nedelsiant pradėti gydymą.
Visų pirma, reikėtų pašalinti skysčių ir elektrolitų praradimą, kad būtų išvengta tokių komplikacijų kaip kraujotaka ir inkstų nepakankamumas. Jei greitai ir pakankamai pakeičiama, mirtingumą galima labai sumažinti. Skysčiams pakeisti galima tiek geriamųjų, tiek infuzinių tirpalų.
Paprastai infuziniai tirpalai yra geresni, tačiau jų dažnai nėra pakankamai, ypač trečiojo pasaulio šalyse. Todėl PSO paskelbė rekomendaciją maišyti geriamąjį tirpalą. Jį daugiausia sudaro paprastoji druska (natris chloridas) ir vandenyje ištirpinta gliukozė, taip pat kiti elektrolitai, pvz kalis.
Gliukozė dedama todėl, kad natris absorbuojamas į ląsteles kartu su žarnyne esančia gliukoze. Natris juo semiasi vandens, todėl sumažėja skysčių nuostoliai. Be skysčio subalansuoti, skiriamas antibiotikas, kuris naikina bakterijas, tačiau reikšmingai neprisideda prie ligos eigos pagerinimo.
Vaistas sutrumpina tik užkrečiamumo trukmę. Naudojami chinolono arba makolido preparatai. Pirmas prioritetas turėtų būti tinkama geriamojo vandens higiena.
Jei negalima užtikrinti higieniškai gryno geriamojo vandens tiekimo, vanduo turi būti filtruojamas arba virinamas. Maistą, pavyzdžiui, vaisius, reikėtų valgyti tik nuluptus. Be to, norint užkirsti kelią tolimesnei infekcijai, užkrėstus asmenis pageidautina laikyti karantine vienviečiuose kambariuose.
Yra galimybė aktyviai skiepytis. Tai reiškia, kad imunizacijai pasiekti skiriamos užmuštos choleros bakterijos. Užmuštos bakterijos nebegali sukelti ligos.
Tačiau vakcinacija nesuteikia visiškos apsaugos ir dar nėra patvirtinta Vokietijoje. Apsauga trunka nuo trijų iki šešių mėnesių, daugiausia iki dvejų metų. Vakcinacija paprastai nerekomenduojama turistams, keliaujantiems į nykstančias vietoves.
Tačiau šiuo metu diskutuojama, ar skiepijimas taip pat veiksmingas nuo daug dažniau pasitaikančio kelioninio viduriavimo, kurį sukelia bakteriją toksinus formuojanti Escherichia coli (ETEC). Be to, kai kuriose šalyse prieš įvažiuojant į šalį privaloma skiepytis. Šiuo metu rinkoje taip pat yra gyvoji vakcina. Vakcina skiriama per burną kaip du kartus užkrėstas. Tačiau svarbu pažymėti, kad dar nebuvo rasta vakcinos, apsaugančios nuo O 139 tipo choleros.
