Išsėtinės sklerozės eiga | Išsėtinės sklerozės simptomai

Išsėtinės sklerozės eiga

Priklausomai nuo paciento, eiga išsėtinė sklerozė gali skirtis ir gali būti sunkesnė kai kuriais atvejais, o kitais - švelnesnė. Recidyvuojančioje-remituojančioje formoje (labiausiai paplitusi forma išsėtinė sklerozė), po atkryčių simptomai visiškai sumažėja. Tai pats palankiausias kursas pacientui, nes jis gali dažniau gyventi savarankiškai ir dirbti.

Viduriniame, progresyviame išsėtinė sklerozė, po priepuolių, kurie vėliau tampa nuolatiniai, simptomai pablogėja. Pacientams, sergantiems šia ligos forma, vis daugiau reikia AIDS kasdieniniam gyvenimui. Pirminės, progresuojančios išsėtinės sklerozės atveju simptomai pasireiškia be priepuolių ir neišnyksta.

Paciento būklė gali visam laikui pablogėti. Daugeliu atvejų išsėtinės sklerozės uždegiminiai procesai vyksta recidyvais, kurie, priklausomai nuo formos, vyksta didesniu ar mažesniu atstumu vienas nuo kito. Tarpai tarp atkryčių yra nuo mažiausiai 30 dienų iki kelių mėnesių ar metų.

Tai pablogina simptomus, kurie gali pasireikšti greitai arba išsivystyti tik dienomis. Kai išsėtinė sklerozė pasireiškia recidyvu, jie trunka mažiausiai 24 valandas. Kai atsinaujinimas atslūgsta, simptomai taip pat atslūgsta arba kai kuriais atvejais netgi gali visiškai nurimti.

Tačiau kuo dažnesni ir sunkesni recidyvai, tuo sunkiau simptomai išnyks. Kiekvienam pacientui pablogėjimo intensyvumas gali būti skirtingas. Jei terapija pavyksta suvaldyti uždegimą centrinėje dalyje nervų sistema, intervalas tarp recidyvų bus pratęstas.

Gyvenimo trukmė sergant išsėtine skleroze

Ar galima pasenti su išsėtine skleroze? Į šį klausimą tikrai galima atsakyti taip. Pacientai gali gyventi ir sulaukę 70 metų, todėl įmanoma pasenti net ir tada, kai liga yra sunki. Nors išsėtinė sklerozė gali sukelti didžiulį nepriklausomybės praradimą, ji nėra mirtina.

Ar išsėtinė sklerozė yra paveldima?

Jei pora turi vaiką ir vienas ar abu tėvai serga išsėtine skleroze, vaikas neturi ja sirgti. Išsėtinė sklerozė nėra paveldima. Vien tam palankumas gali būti suteiktas vaikui. Yra tik nedidelė dalis pacientų, kurie taip pat turi šeimą (polinkį). Taigi vien polinkis nėra lemiamas ir reikia atsižvelgti ir į aplinkos veiksnius.