Diagnozė
Norint diagnozuoti demencija, standartizuotos bandymų procedūros pirmiausia laikomos pasirinkimo priemonėmis. Dėmesiui įvertinti gali būti naudojami tokie testai kaip „Mini Psichinės būklės testas“ (MMST), Monrealio kognityvinio vertinimo testas (MOCA testas) arba „DemTec“ testas, atmintis atlikimo, orientavimo, taip pat aritmetinius, kalbinius ir konstruktyvius įgūdžius. Tikimybė, kad bus demencija tada galima įvertinti remiantis balų sistema. Be to, išsami anamnezė (tiek savo, tiek kitų, pvz., Giminaičių), fizinis ir neuro-psichologinis tyrimas yra klasikinės diagnostikos dalis, taip pat kraujas bandymai, smegenys vandens tyrimai, vizualizavimas (CCT, MRT) vadovas arba smegenys ir elektroencefalografija (EEG).
Terapinės priemonės
Kadangi dauguma formų demencija yra negrįžtamos ligos smegenys, todėl nėra terapinių galimybių maždaug. 90% pacientų su demencija, kurie leistų visiškai išgydyti. Vienintelis būdas kuo ilgiau atitolinti ligos progresavimą ir išlaikyti savarankiškumą yra tinkamo psichoterapinio, socialinio terapinio ir medicininio gydymo derinys.
Demencijos vaistai yra vadinamieji vaistai nuo silpnaprotystės (pvz., Donepezil®, Galantamin® arba Rivastigmin®), kurie pirmiausia vartojami Alzheimerio demencija ir veikia kaip centrinė cholinergikai. Be to, antidepresantai (pvz., Citalopramas®) esant depresijos simptomams ar netipiniams neuroleptikai (pvz Risperidonas®) psichozės simptomams ir miego sutrikimams gydyti gali būti naudojami kaip palaikomieji ir simptomus malšinantys vaistai. Ypač sergant kraujagyslinėmis demencijomis, terapija visų pirma yra pagrįsta kraujas tiekimas į smegenys audinius ir taip sumažina širdies ir kraujagyslių riziką.
Demencijos formų eiga
Demencijos ligos eigą galima suskirstyti į tris etapus: lengva, vidutinio sunkumo ir sunki demencija. Lengvai pradinei demencijos fazei būdingas vis didesnis užmaršumas (ypač trumpalaikis atmintis yra orientaciniai sunkumai, kurie iš pradžių yra riboti. Šiame etape nukentėjusių asmenų nepriklausomybė paprastai nėra ribojama, tačiau gali būti pastebima, kad jie dažnai neteisingai padaro daiktus arba, pavyzdžiui, dažnai suklysta darbo dienomis.
Be to, padidėja vidutiniškai sunki demencija atmintis problemos, bendravimo, atpažinimo, mobilumo ir gebėjimo mokytis sutrikimai, todėl sudėtingos veiksmų sekos dažnai būna sunkios, o savarankiškumas palaipsniui ribojamas. Be to, taip pat gali trūkti orientacijos erdviniu ir asmeniniu lygmeniu bei sutrikdyti kalbą. Jei demencija pereina į sunkią stadiją, paprastai visiškai prarandamas atpažinimas ir atmintis, taip pat visiškai susilpnėja kalba ir paprastai taip pat nelaikymas.
Nukentėjusieji prigula ir jiems vis dažniau reikia pagalbos ir priežiūros. Tačiau apskritai ne visos demencijos formos yra vienodos ir ne kiekvienam pacientui turi būti vienodi simptomai. Be to, silpnaprotystės formos taip pat gali labai skirtis laikui bėgant, todėl kai kurie progresuoja greičiau (pvz., kraujagyslių demencija), o kiti - lėčiau (pvz., Alzheimerio demencija).
