Diagnozė
Paprastai diagnozė nustatoma pagal būdingą klinikinį vaizdą. Patvirtinimui galima iš pažeistos vietos paimti audinių mėginį ir ištirti histologiškai. Pagal mikroskopą storėja viršutinis odos sluoksnis, gynybinės ląstelės ir nusėda antikūnai galima aptikti. Papildomai, kraujas tyrimai kartais gali būti naudingi (pavyzdžiui, viruso atveju hepatito klausime). Svarbu atmesti tam tikras diferencines diagnozes, pvz psoriazė arba alerginės reakcijos į tam tikrus vaistus, prieš pradedant gydymą.
Terapija
Gydymas ne visada yra būtinas kerpių ruberis planus, nes daugeliu atvejų jis savaime regresuoja. Būtina sąlyga tam (taip pat ir sėkmingai terapijai) yra pašalinti bet kokius veiksnius, pavyzdžiui, vaistus. Terapija naudinga tik apie 20% pacientų.
Šiuo atveju įvairūs kortizono yra uždegimą ir niežėjimą mažinančių preparatų. Paprastai pirmenybė teikiama vietoje tepalams ar pleistrams. Jei po simptomai nepagerėja arba jei užkrėtimas yra labai ryškus, taip pat galima švirkšti kristalinius tirpalus arba kortizono tabletes galima gerti neilgai. Kitas variantas yra vietinė šviesos terapija arba vietinė nuotrauka chemoterapija (PUVA). Tolesnės švitinimo galimybės yra UVB terapija arba Balneo PUVA. Jei visos terapijos galimybės yra išnaudotos ir nepakankamai pagerintos, galima atlikti agresyvesnį, imuninę sistemą slopinantį gydymą, pavyzdžiui, Ciclospoprin A.
Prognozė
Jei terapija atliekama nuosekliai, gydymas kerpių ruberis planas dažniausiai atsiranda po kelių mėnesių (vidutiniškai apie 9–18). Tačiau daugumai pacientų tam tikru momentu pasikartoja (= liga vėl atsiranda). Kai kuriais atvejais židiniai, išvengiantys sėkmingos terapijos, gali pakisti iki ikivėžinės stadijos (ikivėžinės ligos), todėl patartina reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų galima patikrinti ligos progresą, jei ji tęsiasi ilgesnį laiką. Kadangi dar nėra tiksliai žinoma, kas sukelia kerpių ruberis, kol kas neįmanoma veiksmingai išvengti šios ligos.
