Diagnozė | Lentynos sindromas

Diagnozė

Norint diagnozuoti a lentynos sindromas, pirmiausia bandoma lokalizuoti skausmas tiksliai ar nustatyti girnelės srityje sustorėjimą. Dažnai taip pat galite pajusti plica trynimą kelio sąnarys judėjimo metu. Padų ženklas yra teigiamas. Zohleno ženkle nykštis ir rodyklė pirštas suimkite girnelės viršutinį kraštą ir stumkite girnelę žemyn (caudalized).

Jei keturgalvis priekis šlaunis raumuo (M. keturgalvis) dabar įtemptas, kelio kaukė yra prispaustas prie apatinių dalių šlaunis kaulas (šlaunikaulio sąnario formos), kuris jaučiamas taip skausmingai, jei kremzlė yra sugadintas. 50% visų pacientų paprastai yra labai nemalonu atlikti jiems šį tyrimą. Apskritai Lentynos sindromas diagnozuoti nėra lengva, nes sutampa kiti patologiniai pažeidimai ( kryžminis raištis, meniskas žala ir kt.) apsunkina diagnozę.

Magnetinio rezonanso tyrimas (vaizdo procedūra) taip pat gali būti naudingas nustatant diagnozę. Tačiau tai ne visada turi pateikti aiškų rezultatą. Kai kuriems pacientams lentynos sindromas galutinai patvirtina tik a kelio sąnarys endoskopija (artroskopija). Todėl tikslus paaiškinimas yra beveik įmanomas tik per artroskopija. Kita vertus, lentynos sindromo diagnozė dažnai yra gėdos diagnozė, jei nėra kitų patologinių pokyčių kelio sąnarys kurie paaiškina simptomus, galima nustatyti pasikartojančių kelio sąnario skundų atveju.

Terapija

Nustačius lentynos sindromą, pirmiausia įvertinamas ligos sunkumas ir tada nustatoma gydymo strategija. Paprastai skiriama konservatyvioji ir chirurginė terapija. Iš pradžių lentynos sindromas gydomas konservatyviai.

Jis atliekamas su vietiniais ir geriamaisiais vaistais nuo uždegimo (priešuždegiminiais vaistais). Konservatyvi terapija taip pat apima poilsį, fizioterapiją su jungiamasis audinys masažai ir keturių galvų priekio dažnai sumažintos jėgos medialinės dalies masažai ir treniruotės šlaunis raumuo (Musculus vastus medialis). Aušinimas ledu taip pat naudingas ir palengvina skausmas ir patinimas.

Vietinis priešuždegiminių injekcijų (steroidinių injekcijų) vartojimas kelia abejonių dėl jo poveikio gydant lentynų sindromą. Tačiau šelfo sindromo problema, kai ji pasireiškia sportuojantiems pacientams, yra ta, kad simptomai paprastai nepagerėja, nes uždegiminis pakitęs ir sukietėjęs plika kraštas toliau trinasi į kremzlė, ją sunaikindamas. Dėl šios priežasties kelio endoskopija (artroskopija) sportuojantiems pacientams turėtų būti svarstoma ankstyvoje stadijoje.

Priešingu atveju artroskopija nurodoma, jei simptomai neišnyksta taikant konservatyvią terapiją. Atliekant artroskopiją, plika pašalinama (rezekuojama). Šioje procedūroje naudojami visi terapiniai instrumentai, kurie nėra chirurginiai.

Pirmiausia svarbu apsaugoti pažeistą kelį. Sportuojant reikia visiškai vengti perkrovos. Stresas ant kelio, pvz Bėgiojimas taip pat reikėtų vengti žygių po kalnus.

Plaukiojimas labai rekomenduojamos kitos švelnios sąnarių priemonės. Tačiau koja jokiu būdu neturėtų būti laikomas ramybės būsenoje, nes tai nėra naudinga sąnariui, be to, padidėja giluminės rizikos venas trombozė. Be perkrovos mažinimo, skausmas-turi būti imtasi palengvinančių priemonių.

Čia reikėtų paminėti fizinį skausmo gydymą. Tai apima reguliarų gydymą ledo paketais, kurie turėtų būti uždėti ant kelio. Fizioterapinės priemonės taip pat gali būti taikomos siekiant kuo labiau palengvinti kelio sąnarį, atliekant atitinkamus pratimus, kad būtų kaupiami raumenys aplink kelį.

Kineziterapija turėtų būti atliekama reguliariai ir reikia stengtis išvengti raumenų perkrovos. Taip pat gali būti naudinga stabilizuoti kelį kasdien atliekant judesius (pvz., veikia, lenkimas ir tempimo). Tvarstis gali būti naudingas ir naudingas.

Tačiau kelias vis tiek turėtų būti laisvai judamas ir per daug nesuspaustas. Jei tvarstis padidina skausmą, tvarstis turi būti atlaisvintas arba visiškai praleistas. Konservatyvus lentynų sindromo gydymas taip pat apima skausmo malšinimą vaistais.

Tikslinga derinti vaistą, kuris turi skausmą malšinantį ir priešuždegiminį poveikį. Ibuprofenas ir Diklofenakas visada yra populiarūs ortopedijoje ir daro šiuos 2 efektus. Ibuprofenas galima vartoti ne daugiau kaip po 800 mg tris kartus per parą, tuo tarpu diklofenakas pasiekia viršutinę veikimo ribą vartojant 75 mg du kartus per parą.

Atkreipkite dėmesį į palyginti naujas kontraindikacijas diklofenakas.Pavyzdžiui, pacientai, sergantys koronarine liga širdis liga negali gauti šio vaisto, nes širdies ir kraujagyslių rizika padidėja reguliariai vartojant vaistą. Ibuprofenas tokiu atveju taip pat turėtų būti naudojamas tik gerai apsvarsčius. Jei širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių nenustatyta, reikia pasirūpinti, kad pacientai nenukentėtų refliuksas or lėtinis gastritas taip pat opos, nes diklofenako ar ibuprofeno vartojimas slopina skrandis pamušalas.

Tokiu atveju abu vaistai turėtų būti vartojami tik kartu su skrandžio apsaugos preparatais. Čia dažniausiai naudojami protonų siurblio inhibitoriai yra pantoprazolas arba omeprazolis. Jei konservatyviai gydant simptomai nepagerėja, reikia apsvarstyti, ar operacija padės pasiekti norimą sėkmę.

Šiandien operacija atliekama minimaliai invaziškai ir dar vadinama artroskopine chirurgija. Tai galima atlikti pagal bendroji nejautra arba blokuodami nervai atitinkamų koja. Pacientas pirmiausia informuojamas apie operacijos riziką.

Tai apima sunkiai sustabdomą kraujavimą, sąnario infekciją, žaizdų gijimas sutrikimai, alerginės reakcijos į anestetiką ar poreikis operuoti kelį dėl anatominių sąlygų. Pacientui davus sutikimą dėl operacijos ir pritaikius tinkamą anesteziją, kelias plaunamas steriliu skysčiu. Du maži odos pjūviai aplink kelio sąnarį tarnauja kaip įėjimo taškai 2 lazdelės formos instrumentams, kurie įkišti į kelio sąnarį.

Viena yra fotoaparatas su ryškia šviesa, kitas - skysčio įleidimo anga. Be to, juo taip pat galima įkišti instrumentus į kelio sąnarį, kurie yra būtini norint išlyginti kremzlė ir pjovimui bei siuvimui. Įdėjus instrumentus, prasideda kelio sąnario diagnostinis vaizdas.

Kamera pateikia vaizdus realiu laiku, kuriuos taip pat galima įrašyti dokumentacijos tikslais. Procedūros metu kelias reguliariai sulenkiamas ir ištemptas, siekiant sužinoti, ar judant kelio dalys neįstringa ir taip sukelia skausmą. Kai egzaminuotojas nustato plica, jis pradeda abliaciją.

Be to, įterptą lyginimo priemonę galima naudoti perteklinėms ir nerimą keliančioms kremzlėms pašalinti. Tada sterilus skystis per vandens įleidimo angą pumpuojamas į kelio sąnarį ir nedelsiant vėl išsiurbiamas. Tai taip pat išskalauja sutraiškytas plika dalis iš kelio sąnario.

Prieš pat procedūros pabaigą įkišami maži siūlai ir uždaroma sąnario oda. Kadangi ši sritis yra gerai aprūpinta kraujas laivai, dažnai gali tekti sustabdyti kraujavimą elektrokoaguliacijos būdu. Nuėmus instrumentus, odos pjūviai susiuvami ir steriliai sujungiami.

Siūlai gali būti pašalinami praėjus maždaug 10-12 dienų po procedūros. Lentynų sindromo (taip pat žinomo kaip plicos sindromas, plica-šelfo sindromas) dažnai atliekamas konservatyviai. Siekiant sumažinti skausmingas lentynos sindromo sąlygas, naudojamos priešuždegiminės priemonės.

Be to, dažnai bandoma taikyti gydymo metodą taikant kineziterapiją. Jei simptomai nepagerėja, reikėtų apsvarstyti chirurginę procedūrą. Chirurginė procedūra gali būti atliekama pagal bendroji nejautra arba per nervų blokadą, kai pacientas sąmoningas, bet nejaučia skausmo procedūros metu ant kelio.

Anksčiau tokios operacijos buvo atliekamos tik ant atviro kelio. Šiandien daugiausia pasirenkama minimaliai invazinė procedūra, kuri dar vadinama artroskopija arba artroskopija. Kelis endoskopija yra vertinamas kaip diagnostinė priemonė ir terapinė priemonė.

Jei vizualizavimo procedūros, tokios kaip kelio magnetinio rezonanso tomografija, gali suteikti gana patikimą diagnozę tais atvejais, kai įtariamas lentynos sindromas, tada kelio sąnario endoskopija gali būti galutinis įrodymas. Atliekant artroskopiją, ant anksčiau dezinfekuoto kelio sąnario padaromi du nedideli odos pjūviai, per kuriuos tada įkišamas instrumentas su kamera. Per kitą odos pjūvį stumiamas kitas instrumentas, kuriame yra drėkinimo įtaisas, bet ir įleidimo anga, leidžianti į kelio sąnarį įleisti kitus instrumentus, tokius kaip siūlai ir žnyplės.

Prieš operuojant gulintį pacientą, kelias pakeliamas 90 laipsnių kampu. Tada du instrumentai įkišami į sąnario tarpą per padarytus odos pjūvius. Fotoaparato ir prie jo pritvirtinto ryškios šviesos šaltinio pagalba galima patikrinti kelį, raiščių ir kremzlių padėtį bei erdvę. galima įvertinti. Drėkinimo įtaiso pagalba į kelio sąnarį galima pumpuoti sterilų skystį ir vėl išsiurbti.

Kremzlę, išsikišančią į sąnario erdvę, galima išlyginti ir pašalinti papildomai įdėtu instrumentu. Tyrimo metu svarbu nelaikyti kelio statinėje padėtyje, o judėti pirmyn ir atgal ant gulinčio paciento lenkiant ir tempimo tai. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad atliekant tyrimą taip pat būtų galima pamatyti atitinkamas erdvės sąlygas įprasto kelio judesio metu.

Šio manevro metu, esant lentynos sindromui, taip pat galima nustatyti, ar plika kelio sąnario srityje yra išplėstinė. Per visą procedūrą kamerą galima naudoti fotografavimui ir vaizdo įrašams dokumentuoti. Pagal šią procedūrą patikimai diagnozavus lentynos sindromą, diagnostinė procedūra baigiama ir prasideda terapinė procedūra.

Po to plika pašalinama po gabalėlį. Šiuo tikslu per kelio pjūvį į kelio sąnarį dabar įterpiamas vadinamasis griovelis. Tai pašalina vidinę kelio odą fibrozuotoje vietoje ir tampa matomi uždegiminiai procesai.

Abliacija atliekama šioje srityje iki pat kapsulės. Panaikintą medžiagą nuo kelio galima pašalinti naudojant mažus žnyplius ir įsiurbimo įtaisus. Priešingai nei meniskuose, sąnario oda yra gerai įsiterpusi kraujas laivai.

Dėl šios priežasties procedūros metu gali atsirasti vidutinio sunkumo ar sunkus kraujavimas, kurį vėliau reikia sustabdyti vadinamąja elektrokoaguliacija arba injekcija. Dėl šios priežasties svarbu iš anksto išsiaiškinti, ar pacientas vartoja kraujas- retinantys vaistai, tokie kaip ASA ar „Marcumar“. Prieš pradedant tokią operaciją, jas reikia atitinkamai nutraukti.

Prisiuvus kelį, instrumentai nuimami nuo kelio, o atvira žaizda kelio sąnaryje uždaroma odos siūle. Steriliai aprengus odos žaizdas, pacientas iš operacinės perkeliamas į įprastą palatą. Procedūra trunka nuo 20 minučių iki vienos valandos.

Labai retais atvejais gali tekti tęsti operaciją, kuri iš pradžių buvo pradėta artroskopiškai, atvirai. Tai ypač reikalinga, jei anatominės kelio sąnario sąlygos neleidžia tinkamai pamatyti atliekant artroskopiją arba jei operacijos metu atsirandantis sunkus kraujavimas negali būti sustabdytas artroskopiškai. Operacija yra įprasta ortopedijos procedūra.

Tačiau ir čia gali atsirasti komplikacijų. Be nesustabdomo kraujavimo operacijos metu, žaizdų gijimas sutrikimai ir infekcijos žaizdos srityje taip pat gali atsirasti uždarius odą. Retais atvejais kelio sąnario infekcijos taip pat gali pasireikšti nepaisant labai sterilaus darbo.

Ši baisi komplikacija turi būti nedelsiant gydoma antibiotikai. Jei nepavyksta pasiekti atitinkamo efekto, gali tekti chirurginiu būdu iš naujo atidaryti kelį. Tokiu atveju be sterilaus drėkinimo būtų galima taikyti vietines antibiotikų priemones (pvz., Įterpti antibiotikais padengtas grandines).