Diagnozė | Plyšimo priežastys, simptomai ir diagnozė

Diagnozė

A griovimas visada prieš tai taikoma mechaninė jėga. Nuodugniai patikrinus žaizdos kraštus ir žaizdos gylį, diagnozuota a griovimas gali būti padaryta. Žaizda ir žaizdos kraštai yra netaisyklingi. Žaizdos gylis paprastai atskleidžia audinių tiltus, kuriuos sukelia netolygus jėgos poveikis odai. Plyšiai ir sutraiškyti sužalojimai dažnai yra derinami ir jų negalima aiškiai atskirti.

Susiję plyšimo simptomai

Odą jautriai aprūpina daugelis nervai. Jei juos pažeidžia staigus odos ašarojimas, atsiranda stiprūs, iš pradžių veriantys skausmai, kurie kartais gali sukelti bendrus simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, kritimas kraujas spaudimas ar net alpimas. Po to pulsuoja skausmas žaizdos srityje. Plyšinės žaizdos gali kraujuoti labai stipriai, ypač jei pažeidžiamos ir gilesnės odos dalys. Be to, aplink žaizdą yra patinimas, kai skystis kaupiasi pažeistame audinyje.

Gydymas / terapija

Pirmasis žaizdų priežiūros tikslas yra hemostazė. Pirmiausia reikia spausti žaizdą. Norėdami tai padaryti, ant žaizdos uždedamas sterilus kompresas ir virš jo uždedamas slėginis tvarstis.

Tada reikėtų kreiptis į gydytoją. Kai kraujavimas bus sustabdytas tvarsčiu, an Rentgeno imamas, jei a lūžis yra įtariamas. Tada tvarstis nuimamas ir tiriama žaizda.

Žaizda nuvaloma nuo šiurkščių purvo ir dezinfekuojama. Atsižvelgiant į dydį ir vietą, žaizdą gali tekti susiūti arba susegti. Dėl mažesnių sužalojimų pakanka užfiksuoti žaizdos kraštus lipniomis tinkomis.

Prieš susiuvant žaizdą, vietinis anestetikas į audinį aplink žaizdą suleidžiamas vietinis anestetikas. Praėjus trumpam laiko tarpui, žaizda vėl kruopščiai išvaloma ir steriliai uždengiama. Tada žaizda susiuvama steriliomis sąlygomis.

Priklausomai nuo žaizdos gylio, pirmiausia gali tekti atskirai siūti gilesnius odos sluoksnius. Pabaigoje viršutinis odos sluoksnis susiuvamas. Skilimų atveju žaizdos kraštus dažnai tenka iš anksto ištiesinti, nupjaunant išsikišusius odos kampus.

Oda elastinga, tada ištiesintus žaizdos kraštus galima sutraukti. Pabaigoje a tinkas ir uždedamas tvarstis. Tada teritorija turėtų būti atvėsinta, pakelta ir apsaugota.

Be to, žaizda turėtų būti sausa ir tvarstis reguliariai keičiamas, kol žaizda užgis. Be to, pacientas stabligė vakcinacijos būklė tikrinama dėl kiekvienos odos traumos, ypač jei žaizda purvina, o stabligės vakcinacija atliekama, jei vakcinacijos apsauga yra neaiški ar nepakankama. Priešingu atveju a stabligė gali atsirasti spazmas.

Bet kuriuo atveju reikia kreiptis į gydytoją, jei griovimas yra gilesnis arba ilgesnis nei 1 cm. Reikia manyti, kad žaizda savaime neužgis, nes žaizdos kraštai negali būti dedami kartu ir gydytojas turi jas pritvirtinti siūlais, kabėmis ar tinkais. Taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją esant dideliam užterštumui ar gausiam kraujavimui. Taip pat, jei yra įtarimas dėl gretutinių sužalojimų, tokių kaip a lūžis.