Didžiojo piršto sąnario uždegimas Didžiojo piršto uždegimas

Didžiojo piršto sąnario uždegimas

Dažnai priežastis didžiojo piršto uždegimas yra tai, kad nagas ar jo dalys ar odelė yra uždegę. Šie uždegimai gali apsiriboti, pavyzdžiui, nagų siena, tačiau jie taip pat gali pasiekti giliai nago lovą ar odelę ir sukelti abscesas. Labai dažnai užauga nagai (Unguis icarnatus) yra pasikartojančio uždegimo, pavyzdžiui, panaritijos ar paronichijos, priežastis.

Tai gali pasireikšti dažniau šeimose arba tai gali būti padaryta dėvint per ankštus batus ar neteisingą nagų priežiūrą. Tai, kad nagas įauga į nagų lovą, sukelia skausmingus uždegimus ir mažas žaizdas, per kurias mikrobai gali migruoti į audinį. Kita nagų ar nagų uždegimo priežastis yra mažos žaizdos ant nagų sienos (dar vadinamos nagų klostėmis).

Per šias mažas žaizdas, ypač odą mikrobai z Staphylococcus aureus patenka į audinį ir ten sukelia infekcinį uždegimą. Priklausomai nuo to, kuri pažeista odelės dalis ar gilesnis audinys, kalbama apie onichiją, paronichiją ar panaritį. Esant mažiems, lokalizuotiems uždegimams, paprastai pakanka vietinės terapijos su antiseptiniu ar antibiotikų tepalu ir aušinamaisiais tvarsčiais. Gilesni uždegimai pašalinami pjūviu, kad pūliai gali nutekėti (drenažas). Esant sisteminiams simptomams, tokiems kaip karščiavimas ar neišvengiamas uždegimo išplitimas, antibiotikai yra papildomai skiriami.

Didžiojo piršto uždegimo terapija

Didžiojo piršto uždegimo terapija priklauso nuo priežasties. Dažnai nukentėjusio žmogaus piršto atvėsimas ir pakilimas suteikia pradinį palengvėjimą. Esant infekciniam nagų guolio ar gilesnio audinio uždegimui (paronichija ar panaritiumas), terapija priklauso nuo radinio masto.

Lengvą ir lokaliai ribotą uždegimą galima gydyti antiseptiniu tepalu arba antibiotikai. Grybelinės infekcijos atveju tepami antimikoziniai tepalai. Tačiau jei yra platesnis uždegimas, an abscesas ar net sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas jau įvyko, uždegiminė vieta nupjaunama (pjūvis) ir nusausinama.

Tai reiškia, kad esama pūliai yra pašalintas. Patogenui nustatyti taip pat imami tamponai. Jei negyvas audinys ar an išaugę toenail yra, jis taip pat pašalinamas.

Tada pirštas imobilizuojamas. Gilios infekcijos ir sisteminių simptomų, tokių kaip karščiavimas, antibiotikai taip pat skiriami. Uždegimas dėl podagra, kita vertus, traktuojama visai kitaip.

Šiuo atveju šis ūmus priepuolis (Podagra) atsiranda dėl šlapimo rūgšties kristalų nusėdimo metatarsofalangeinis sąnarys didžiojo piršto. Jis ūmiai gydomas vadinamaisiais NSAR (nesteroidiniais vaistais nuo reumato). Tai yra priešuždegiminiai ir skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip Diklofenakas ir indometacinas.

Be to, gliukokortikoidai (prednizolonas). Kadangi abu vaistai kartu gali pakenkti skrandis, skrandžio apsauga, pvz omeprazolis paprastai taip pat skiriamas. Kolchicinas yra atsarginis vaistas.

Kojų pirštas taip pat atvėsinamas. Siekiant užkirsti kelią tokiems podagra nuo pasikartojančio, nurodoma ilgalaikė terapija, kuri pacientams be simptomų apima dietines priemones (mažai mėsos dieta, kūno svorio sumažinimas, alkoholio vartojimo sumažėjimas, pakankamas skysčių vartojimas). Pacientams, kuriems pasikartoja podagra, vaistas alopurinolis taip pat naudojamas.

Reumatoido terapija artritas apima daugybę skirtingų priemonių. Ūminių priepuolių metu skausmastaip pat skiriami lengvinantys vaistai, tokie kaip NVNU. Padeda ir kojos atvėsinimas.

Taikant ilgalaikę terapiją, vartojama daugybė vaistų. Tai apima pagrindines terapines priemones, tokias kaip metotreksato ar biologinių medžiagų, tokių kaip Infliksimabas. Be to, sergant reumatoidiniu artritas, taip pat labai svarbūs judesio terapijos metodai, tokie kaip kineziterapija.

Tepalai paprastai gali palengvinti ūminį uždegimą. Kartais jie taip pat gali sukelti uždegimo gijimą. Ūminio atveju skausmas, pavyzdžiui, podagros kontekste, aušinamasis tepalas gali sušvelninti skausmą.

Infekcinis uždegimas dažnai gydomas antiseptiniais ir antibiotikiniais tepalais. Antiseptinis komponentas išvalo ir dezinfekuoja pažeistą vietą, tuo tarpu antibiotikas papildomai kovoja su bakterijos kurios sukelia uždegimą. Tačiau tokie tepalai gali pasveikti tik tuo atveju, jei uždegimas yra lokalus ir nėra išplitęs į gelmes ar net sukėlęs sisteminę ligą. Nepaisant to, jie gali būti naudojami kartu su chirurgine ar sistemine terapija.

Yra įvairių antibiotikų žaizdų tepalų, kai kuriuos galima įsigyti be recepto. Dėl dozavimo ir vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ir vaistininku. Vietiniam vartojimui dažnai naudojami tepalai, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų fuzido rūgšties arba retapamulino.

Be to, antiseptinis tepalas su veikliąja medžiaga povidonojodas yra dažnai naudojamas. Pavyzdžiai yra Betaisodona arba Braunovidone tepalas. Jei grybelis užkrėstas didžiuoju pirštu, kovai su grybeliu tepamos antimikozinės tinktūros ar tepalai.

Šiuose tepaluose esančios veikliosios medžiagos yra, pavyzdžiui, Nistatinas arba „Naftifin“. Taip pat yra tepalų, kurie naudojami palaikyti gijimą ir palengvinti simptomus. Tai apima tepalus su veikliąja medžiaga amonio bituminosulfatas (dar vadinamas ichtioliu), kuris parduodamas prekiniu pavadinimu „Schwarze Salbe Lichtenstein“.

Kitas nereceptinis tepalas, kuris dažnai naudojamas simptomams palengvinti, yra „Medice®“ prekės ženklas ir žaizdų gelis. Jis taip pat turi vėsinantį poveikį ir palaiko gijimą. Yra daugybė kitų tepalų, kurių sudėtis labai panaši į jau minėtus tepalus.