Diferencinės Pfeifferio liaukinės karštinės diagnozės | Vamzdinė liaukinė karštinė

Diferencinės Pfeifferio liaukinės karštinės diagnozės

Kraujas pirmiau minėtų netipinių limfocitų skaičiaus pokyčiai taip pat įvyksta infekuojant hepatito virusai, žmogus citomegalo virusas (CMV) ir kt pūslelinė virusai. Tačiau jie nesukuria heterofilinių antikūnai (žr. Paulo-Bunnelio testą).

Terapija

Specifinio Pfeifferio liaukos gydymo nėra karščiavimas, tik simptomų gydymas (simptominis gydymas). Gydymas karščiavimas ir skausmas yra pirmame plane. Ibuprofenas or paracetamolis galima laikyti skausmo malšintuvai, bet acetilsalicilo rūgšties preparatai, pvz Aspirinas®, negalima vartoti, nes chirurgiškai pašalinus tonziles gali atsirasti kraujavimo problemų (tonsillectomy).

Tai turėtų būti atliekama esant sunkiai Pfeifferio liaukos eigai karščiavimas su nuolatiniu karščiavimu, kvėpavimo takų susiaurėjimu ir kvėpavimo sutrikimu, nes tai pašalina didžiausią viruso dauginimosi vietą. Papildomai, prednizolonas, vaistas, kuris slopina imuninė sistema, galima vartoti trumpą laiką esant sunkiems gerklės simptomams ir aukštai karščiavimui, dėl kurio greitai pagerėja. Antrinė infekcija su bakterijos, pvz., su streptokokaigydoma penicilinas.

Ampi- arba amoksicilino negalima vartoti, nes tai dažnai sukelia odos reakcijas, tokias kaip ūminė odos bėrimas (egzantema). Pfeifferio liaukinės karštinės atveju terapija paprastai būna labai orientuota į simptomus. Taip pat galima naudoti homeopatinius vaistus, tokius kaip rutuliai.

Aconitum napellus dažnai naudojamas gerklės skausmui gydyti. Apis mellifica ir atropinas taip pat veikti gerklės ploto, tačiau daugiausia jos taikomos tonzilėms. Ceanothus americanus ir Cininum arsenicosum yra pasirinktos priemonės nuo karščiavimo ir patinimų blužnis.

Lachesė gali būti naudojamas rijimo sunkumai.Tačiau svarbu pasitarti su savo gydytoju, ypač jei turite aukštą karščiavimą. Tokia komplikacija kaip plyšimas blužnis taip pat reikėtų patikslinti. Pfeifferio liaukinė karštinė yra liga, kurią klasikiniu būdu gali gydyti pediatras ar šeimos gydytojas (atsižvelgiant į nukentėjusio asmens amžių).

Tačiau jei diagnozė nėra visiškai tikra, ausis, nosis ir gerklės gydytojas dažnai dalyvauja gydyme, nes jis turėtų ištirti tonzilitas. Jei komplikacijos, tokios kaip blužnis or kepenys atsiranda ir vidaus ligų specialistai. Jei infekcija išplinta į smegenys, taip pat galima kreiptis į neurologus.