Jei yra disgrammatizmas, gramatinių taisyklių sistemos įgijimas vėluoja arba trukdo. Tai reiškia, kad gali būti sutrikdyta teisinga sakinių struktūra. Todėl sakinių dalys pertvarkomos ir praleidžiamos.
Kas yra disgrammatizmas?
Disgrammatizmas priklauso kalbos raidos sutrikimams. Tai pastebi nukentėjusiame asmenyje tai, kad formuojant sakinius neteisingai taikomos gramatikos taisyklės, taip pat žodžių linksnis. Sakiniai formuojami nepilnai arba sakinių dalys susuktos. Ypač pastebima, kad veiksmažodis sakinyje pateikiamas neteisingai, pavyzdžiui: „Vaikas geria pieno“. Be to, naudojami neteisingi straipsniai, bylos ir daugiskaitos formos. Dėl to gramatikos negalima taikyti pagal standartus.
Priežastys
Disgrammatizmui yra įvairių priežasčių, pavyzdžiui, neteisingas kalbinis įvestis. Tačiau to reikia vaikui, kad jis išmoktų taisyklingos gramatikos. Šiuo atveju mokymasis procesas yra trukdomas. Kita kalbos raidos sutrikimo galimybė yra per mažas darbingumas atmintis. Šiuo atveju ji negali užkoduoti to, kas girdima, ir palyginti ją su jau esančia informacija, todėl informacija yra prarasta ir negali būti atkurta tinkamu momentu, nes ji nebuvo saugoma ilgalaikėje perspektyvoje. atmintis. Be to, kalbos sutrikimas gali atsirasti dėl ankstyvos vaikystė smegenys žala, pavyzdžiui, nelaimingas atsitikimas, raidos psichikos sutrikimams. Tai taip pat gali sukelti klausos sutrikimas, a susikaupimo stoka, psichikos ligos, kontaktiniai sutrikimai ar kalbos trūkumas. Dažnai disgrammatizmo atveju sąveikauja keli veiksniai vadovauti į kalbos raidos sutrikimą.
Simptomai, skundai ir požymiai
Vaikas negali savarankiškai įveikti klaidų, kai yra disgrammatizmas. Gramatika iš esmės apima dvi skirtingas sritis: sintaksę ir morfologiją. Nors sintaksė nurodo sakinio struktūrą, tai yra žodžių tvarką, morfologija apibūdina, kaip keičiasi žodžiai, priklausomai nuo to, kokias funkcijas jie atlieka sakinyje. Disgrammatizme sintaksė ir morfologija labai atpažįstamai skiriasi nuo atitinkamos to paties amžiaus vaikų gramatikos. Jei diagnozuojamas disgrammatizmas, gydytojas nurodo Kalbos terapija. Tada tėvai patys renkasi logopedą. Kalbos terapija teikia logopedas ir kalbos terapeutas, tačiau yra ir kvėpavimo, balso ir kalbos mokytojų ar logopedų. Vaizdinės istorijos ir knygos yra naudojamos skatinti vaiką pasakoti, o gramatinių anomalijų mastas naudojamas nustatyti, ar yra kalbos sutrikimas, kuriam reikalingas gydymas. Jei taip yra, reikia išmokti gramatines morfemas, kurias šiems vaikams labai sunku. Joms reikia labai daug laiko, kad suprastų ir įtvirtintų šias taisykles.
Diagnozė
Pediatras apžiūri vaiką ne vėliau kaip U9, kad nustatytų, ar nėra kalbos, susijusios su amžiumi. Tačiau tėvai ar pedagogai paprastai pastebi anksčiau, kad vaikui yra sunkiau teisingai išdėstyti žodžius ir teisingai suformuoti sakinius, palyginti su to paties amžiaus vaikais. Tokiu atveju tėvai turėtų nedelsdami kreiptis į pediatrą. Diagnostika apima bandymo procedūras, skirtas patikrinti žodyno raidą ir gramatinių taisyklių formavimąsi. Tuo siekiama išanalizuoti spontanišką kalbą. Mažiems vaikams tai lengvai užfiksuojama stebint žaidžiant. Mokykliniame amžiuje, be kalbos, paprastai vertinami rašytiniai formulavimo įgūdžiai. Jei disgrammatizmas nebus gydomas laiku ar neadekvačiai, kalbos raidos sutrikimas vis tiek turės įtakos net mokykliniame amžiuje. Todėl, jei yra kokių nors įtarimų, labai svarbu kreiptis į gydytoją. Per anksti Kalbos terapija, vaiko kalbos trūkumus paprastai galima kompensuoti ar net visiškai pašalinti per trumpą laiką. Tačiau jei kalba terapija gydymas neteikiamas, ydingi kalbos modeliai gali įsitvirtinti, kad jie ir toliau galėtų daryti poveikį mokykloje, paauglystėje ar suaugus.
Komplikacijos
Disgrammatizmas apibūdina problemą, kai žmonės negali pateikti gramatikos požiūriu teisingų sakinių. Naudojamos gramatiškai neteisingos formos, sakiniai ir sakinių struktūros kartais yra neišsamūs, prarandamas kalbos kontekstas ir srautas. Todėl, jei įtariamas disgrammatizmas, reikėtų kreiptis į specialistą, jei problemų nepavyksta išsiaiškinti mokykloje. Disgrammatizmą reikia aiškiai atskirti nuo agrammatizmo. Agrammatizmas yra reiškinys, pasireiškiantis imigrantams, kurie nemoka gimtosios kalbos ir gali ją išmokti tik iki tam tikro taško. Tai susiję su sutapimais su motina kalba. Tam nereikia medicininio gydymo ir tai galima pagerinti efektyviai mokant vokiečių kalbos. Kita vertus, disgramatizmas pirmiausia pasireiškia vietiniams gyventojams, kurie dėl vystymosi trūkumų ar smegenys ligų ir traumų, neišmokite iki galo gramatikos arba jos neišmokstate iš dalies. Skirtingai nei agrammatizmas, kalbant apie disgrammatizmą, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų galima valdyti kalbos sutrikimą, pasitelkiant logopedinius mokymus, specialistus, pavyzdžiui, klinikinius lingvistus, mokant kalbos, ar NLP metodus. Jei kalba terapija neteikiama, įsitvirtina disgrammatizmas, o tai gali vadovauti į socialinę ir profesinę stigmą. Nukentėjusius asmenis vargina savivertės ir nepilnavertiškumo kompleksų trūkumas. Mokytojai, gydytojai ir šeimos nariai, taip pat socialinė aplinka turėtų rimtai atsižvelgti į pradines indikacijas ir pradėti kalbą terapija atsakomąsias priemones.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jei yra pastebimų problemų, formuojant gramatiškai teisingus sakinius, vaiką reikia nuvesti pas gydytoją. Medicinos specialistas gali nustatyti, ar iš tikrųjų yra disgrammatizmas, ir tada nukreipti tėvus ar globėjus į atitinkamą specializuotą kliniką. Kadangi tikėtina, kad gydymas bus sėkmingesnis, tuo greičiau jis atsiras, pastebėjus pirmuosius problemos požymius, reikėtų kreiptis į pediatrą. Tėvai, pastebėję, kad jų vaikas formuoja neįprastus sakinius arba praleidžia ištisus žodžius, turėtų tai greitai išaiškinti. Disgrammatizmas ypač dažnai pasireiškia dėl kalbos trūkumo, kontaktinių sutrikimų ar prastos padėties koncentracija. Pavyzdžiui, vaikai, įvaikinti iš probleminės šeimos ar iš užsienio, turi kuo anksčiau pradėti taikyti logopediją. Jei kalbos sutrikimas atsiranda dėl a psichikos ligos or smegenys žalos pradžioje vaikystė, tai taip pat reikia greitai išaiškinti. Daugeliu atvejų problemas galima bent jau gerokai sumažinti atliekant visapusišką priežiūrą ir reguliariai mokant. Tinkami kontaktai, be pediatro, yra klinikiniai lingvistai arba specializuotos klinikos, kuriose siūlomi logopediniai mokymai.
Gydymas ir terapija
Disgrammatizmą galima gydyti, pavyzdžiui, ritminiais-muzikiniais pratimais, siekiant pagerinti vaiko kalbos jausmą ir kalbos ritmiškumą. Terapijos dalis taip pat yra gramatinių įgūdžių lavinimas, pavyzdžiui, naudojant kalbos žaidimus, nes tai prisideda prie vaiko motyvacijos. Be to, gydant disgrammatizmą siekiama skatinti suvokimo įgūdžius lytėjimo, klausos ir regos lygmenimis. Kitas logopedinis požiūris yra modeliavimas. Čia siekiama išplėsti semantinį išraiškos gebėjimą. Vaikui, žinančiam apie savo kalbos trūkumus, dažnai pasireiškia bendras nenoras bendrauti. Dažnai prie gausybės prisideda daugybė pokalbių. Tokiu būdu terapijos metu taip pat galima sustiprinti vaiko savivertę. Padidėjus pasitikėjimui savimi, gramatinė kompetencija, taigi ir disgrammatizmas, paprastai tobulėja automatiškai.
Perspektyva ir prognozė
Daugeliu atvejų disgrammatizmas pats neišgydo, todėl būklė visada turi gydyti gydytojas. Jei liga negydoma, ji gali vadovauti iki rimtų komplikacijų suaugusiesiems ir vaikystė vystymąsi, todėl jis yra žymiai Pacientai negali sukurti normalios sakinių struktūros, todėl kenčia nuo diskomforto kalbant ir bendraujant. Vystymasis vėluoja, o kalbos sunkumai taip pat gali sukelti patyčias ar erzinimą jauname amžiuje. Disgrammatizmo gydymas visada priklauso nuo tikslaus skundų pasireiškimo, jo tikslas - palengvinimas ir kalbos terapija. Tai gali palengvinti daugumą skundų, kad nukentėjęs asmuo taip pat galėtų dalyvauti netrikdomoje raidoje. Taip pat sprendžiami psichologiniai skundai ir stiprinamas nukentėjusio asmens pasitikėjimas savimi. Tikslaus gydymo rezultato prognozuoti negalima, tačiau visiško išgydymo tikimybė padidėja, jei jis prasideda anksti. Disgrammatizmas nesumažina paciento gyvenimo trukmės.
Prevencija
Yra keletas būdų, kaip užkirsti kelią vaiko disgramatizmui, pavyzdžiui, nepamirštant bendrauti su vaiku. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko amžių atitinkantį vystymąsi, kad ankstyvoje stadijoje būtų ištaisyti visi esami kalbos raidos sutrikimai ir išvengta disgrammatizmo. Pernelyg didelis vaiko apmokestinimas taip pat gali sukelti šį sutrikimą, todėl jo reikėtų vengti bet kokia kaina. Be to, turėtų būti užtikrintas pakankamas miegas, nes koncentracija vaidina ypač svarbų vaidmenį teisingai sakinio struktūrai. Vaikui, kuris reguliariai nemiega, yra didesnė rizika susirgti disgrammatizmu.
Sekti
Tradicinis disgrammatizmo gydymas apima kalbos terapiją. Dažnai yra visiškas kalbos raidos vėlavimas, kurio akivaizdi dalis yra disgrammatizmas. Kai kurios klinikos specializuojasi tokių gydymo ir tolesnių veiksmų srityje kalbos sutrikimai. Neišnešioti naujagimiai kelia ypatingą problemą gydant tokius sutrikimus. Kuo anksčiau nukentėję vaikai gydomi dėl jų gramatikos įgijimo sutrikimų, tuo jie imlesni terapijai. Kadangi paprastai būna ir kitų kalbos raidos sutrikimų, tolesnė priežiūra yra naudinga. Dėl kitų vaikų, kurie dažnai neigiamai reaguoja į tokius sutrikimus, psichoterapinė pagalba gali būti naudinga. Priešingu atveju logopedas yra atsakingas. Jei dabartinis sintaksės-morfologijos lygio deficitas nebus gydomas anksti, vaikams bus sunku neatsilikti nuo kitų. Tačiau kadangi sutrikimai dažniausiai pastebimi anksti, gydymo ir tolesnių veiksmų tikimybė yra gera. Sakinio struktūros sutrikimai ar disgrammatizmas priklauso klasikinėms logopedinės gydymo sritims. Atskirais atvejais tolesnis etapas gali užtrukti labai ilgai. Tai ypač pasakytina, jei tolesni kalbos raidos sutrikimai ar a mokymasis sutrikimas yra. Jei reikia, vaikui galima padėti įstojus į specialią mokyklą. Ten paveikti vaikai gali būti intensyviau prižiūrimi.
Ką galite padaryti patys
Iš esmės, kuo anksčiau sutrikimas gydomas, tuo geriau galima įgyti trūkstamus sakinių formavimo įgūdžius. Kadangi neurologinė sutrikimo priežastis dar nebuvo nustatyta, gydymas vaistais nėra būtinas. Vietoj to, raidos vėlavimą formuojant sakinius kompensuoja terapijos, kurių metu konstruktyvūs santykiai su vaiku turėtų būti užmegzti per geranorišką ir pasitikėjimą skatinančią pagrindinę terapeuto atmosferą. Terapiją paprastai prižiūri logopedas, tačiau ją taip pat galima organizuoti padedant kvėpavimo, balso ir kalbos mokytojams bei logopedijos pedagogams. Pavyzdžiui, vaikui rodomos įdomios paveikslėlių istorijos, kurias reikėtų skatinti aktyviai kartoti. Muzika, kaip stimulas, taip pat pasirodė esanti naudinga rūpinantis disgramminiais vaikais, nes muzikos metu specialiai sukurta melodija, kurioje vaikui patinka kurti savo „kalbos melodiją“. Terapijoje svarbu, kad visi priemonės priversti vaiką aktyviai kalbėti ir geriau suformuoti sakinius, daroma žaismingai ir teikia vaikui džiaugsmo. Tik tokiu būdu vaikas, kurio gramatinės silpnybės atitinka bendrą nenorą vartoti kalbos, gali išmokti džiaugtis kalba, taigi ir socialiniu bendravimu. Stipraus socialinio pasitraukimo atvejais gali būti naudinga ir vaikų psichologų intervencija, nes čia problema yra esminio pobūdžio.
