Disleksijos diagnozė

Disleksija, disleksija, disleksija, izoliuota ar apibrėžta skaitymo ir rašybos silpnumas, LRS, skaitymo ir rašybos sutrikimas, dalinis veiklos silpnumas, dalinis veiklos sutrikimas.

Apibrėžimas

Diagnozė disleksija paprastai yra stebėjimų, parodančių, kad yra problemų, susijusių su rašytine kalba, kurios nėra susijusios su netinkamu mokymu ir yra susijusios tik su disleksijos sritimi, rezultatas. Simptomai visada yra specifinio pobūdžio, o tai reiškia, kad ne visi simptomai visada turi būti taikomi vaikui. Priešingai, simptomų sąrašas niekada negali būti teigiamas kaip išsamus, nes visada gali atsirasti naujų simptomų.

Tačiau paprastai disleksijos vaikams šie simptomai gali būti pastebimi vėl ir vėl:

  • Lėtas ir sustojęs

Analogiškas istoriniam koncepcijos pokyčiui disleksija, pastebimi ir diagnozės skirtumai. Net ir šiandien vis dar yra skirtingos diagnostikos procedūros ir metodai. Iš esmės problemos disleksijos srityje kyla tik tada, kai kaupiasi klaidų rūšys (žr. Apibrėžimą) ir pastebimi kiti tipiški simptomai, todėl turėtų vykti tėvų ir mokytojo diskusija.

Paprastai pirmosios diagnostikos procedūros jau gali būti atliekamos mokykloje. Jei prireikia papildomų diagnostikos procedūrų (pvz., Intelekto diagnostikos), galima kreiptis į mokyklos psichologijos tarnybą. Taip pat galite susisiekti su savo regiono švietimo konsultavimo centrais arba vaiko ir jaunimo psichologu.

Paprastai diagnostikos procedūra turėtų prasidėti nuo išankstinio pokalbio. Pokalbio metu galima aptarti atskirus įvykius, kurie gali padaryti išvadas dėl skaitymo ir rašybos silpnumo (disleksijos) buvimo. Tai būtų, pavyzdžiui, ankstyvieji įvykiai prieš, peri- ar postnatalinius vaikų ligos, šeimos ir mokyklos situacija, elgesys darbe, stresinių situacijų sprendimas ir kt.

Tik po pirmojo kontaktinio pokalbio turėtų būti naudojamos standartizuotos testavimo procedūros, kurios gali pateikti išvadas apie vaiko individualius rezultatus. Paprastai atliekamas intelekto testas ir skaitymo bei rašybos testas. Diagnostika siekiama ne tik įvardyti problemas, bet pirmiausia užtikrinti tikslinę ir individualiai orientuotą paramą.

Du žodžiai „fördern“ ir „Diagnostik“ sudaro sudėtinį žodį „Förderdiagnostik“, kurio turinys aptariamas toliau. Ypač tada, kai kaupiasi klaidų rūšys (žr. Apibrėžimą) ir išryškėja kiti tipiški simptomai, turėtų vykti tėvų ir mokytojo diskusija. Paprastai pirmosios diagnostikos procedūros jau gali būti atliekamos mokykloje.

Jei prireikia papildomų diagnostikos procedūrų (pvz., Intelekto diagnostikos), galima kreiptis į mokyklos psichologijos tarnybą. Taip pat galite susisiekti su savo regiono švietimo konsultavimo centrais arba vaiko ir jaunimo psichologu. Paprastai diagnostikos procedūra turėtų prasidėti nuo išankstinio pokalbio.

Pokalbio metu galima aptarti atskirus įvykius, kurie gali padaryti išvadas dėl skaitymo ir rašybos silpnumo (disleksijos) buvimo. Tai būtų, pavyzdžiui, ankstyvieji įvykiai prieš, peri- ar postnatalinius vaikų ligos, šeimos ir mokyklos situacija, darbinis elgesys, stresinių situacijų sprendimas ir kt. Tik po pirmojo kontaktinio pokalbio turėtų būti naudojamos standartizuotos testų procedūros, kurios gali pateikti išvadas apie vaiko individualius rezultatus.

Paprastai atliekamas intelekto testas ir skaitymo bei rašybos testas. Diagnostika siekiama ne tik įvardyti problemas, bet pirmiausia užtikrinti tikslinę ir individualiai orientuotą paramą. Du žodžiai „fördern“ ir „Diagnostik“ sudaro sudėtinį žodį „Förderdiagnostik“, kurio turinys aptariamas toliau.

Terminas „Förderdiagnositk“ vartojamas apibūdinti diagnostinę procedūrą, kurios nepakanka diagnozei nustatyti, tačiau ji taip pat teigia pateikianti konkrečius teiginius apie tinkamą palaikymą ir terapiją. Pažangos diagnostikos tikslas yra to išvengti diagnozuojant „disleksiją“. “Buvo pripažintas pagrindinis visų problemų blogis ir dabar galima remtis diagnoze. Ypač 70-80-aisiais, kai disleksija buvo paskelbta „mada“, diagnozė disleksijai buvo galimybė išvengti disleksijos gydymo problemų. Veikiau ši konkreti diagnozė turėtų padėti atsverti problemas, pasitelkiant konkrečias mankštos formas.

Klaidų diagnozė ypatingu būdu įvertina klaidas ir priskiria jas skirtingoms mokymasis ir tipiškai remti sritis. Kaip jau minėta, terminas „Förderdiagnostik“ susideda iš dviejų dalių. Viena vertus, akcentuojama diferencijuota diagnostika, kita vertus, tikimasi, kad ši diagnostika taip pat pateiks konkrečius teiginius apie individualiai orientuotą palaikymą.

Skatinimas + diagnostika = skatinimo diagnostika. Priklauso reklamos diagnostikai:

  • Pagrindinių įgūdžių analizė ir mokymosi stebėjimas, parodantis pirmąsias tipines problemas (žr. Aukščiau)
  • Vaiko raidos problemų ir nukrypimų nustatymas (prieš, peri-, postnatalinės problemos, sumažėjęs skaitymo vartojimas šeimoje, tėvų pavyzdinis pobūdis)
  • Intelekto diagnostika, kai reikia pasirūpinti intelekto testais, kurie nėra pagrįsti rašytine kalba. Tokie intelekto testai vadinami „neverbaliniais intelekto testais“.

    Jie skirti užkirsti kelią žvalgybos duomenų praradimui dėl esamų problemų

Pagrindiniai įgūdžiai suprantami kaip pagrindai, kurie yra ypač svarbūs įgyjant rašytinę kalbą. Kalbant apie skaitymo ir (teisinių) rašymo įgūdžių įgijimą, tai apima:

  • Smulkioji motorika (= žinios, kaip rašomas žodis, ir šių žinių apyvarta)
  • Gebėjimas analizuoti garsus (garsas = žodyje sakomos raidės, kurie, skirtingai nei rašyba (A, Be, Ce), yra tariami tik taip, kaip jie naudojami žodyje: MEDIS - B AU M, kur B nekalbama kaip BE, AU nėra kalbama kaip A ir U, M nėra kalbama kaip EM)
  • Klausos diskriminacijos įgūdžiai (gebėjimas suvokti net mažus skirtumus ausimis, pvz., Garsuose: bd, gk,… arba žodžiais: kelnės - triušis ir kt.)
  • Kinetetinės diskriminacijos įgūdžiai (= gebėjimas atlikti judesius ir juos suvokti.

    Rašomosios kalbos įgijimo srityje tai reiškia smulkius kalbos aparato judesius, pvz

Disleksija (dalinis veiklos silpnumas) reiškia normalų ar vidutinį intelektą. Problemos kyla atskirai toje srityje, kuris intelekto testas naudojamas intelektui įvertinti. Kadangi žvalgybos koeficientas pats savaime nėra galiojantis matas, jis tik atspindi dabartinę žvalgybos būklę, susijusią su tam tikra bandymo procedūra, eksperto išvadoje reikia pažymėti, kurios procedūros buvo naudojamos.

Kadangi intelekto koeficientui nustatyti ir tokiu būdu matuoti intelektą ir asmens raidos būseną yra daug skirtingų procedūrų, čia kaip pavyzdžiai bus aptariamos tik kelios bandymo procedūros. Viena vertus, tai lemia gana dažnas HAWIK („Hamburger Wechsler Intelligenztest für Kinder“) ir CFT („Culture Fair Intelligence Test“) naudojimas. HAWIK testuoja įvairiais subtestais, tokiais kaip: paveikslėlių papildymai, bendros žinios, skaičiavimo mąstymas ir kt.

praktinį, žodinį ir bendrą intelektą. CFT matuoja vaiko individualų gebėjimą atpažinti taisykles ir nustatyti tam tikras savybes. Taip pat matuojama, kiek vaikas sugeba neverbaliai atpažinti ir išspręsti problemas. Testą sudaro penki skirtingi subtestai.