Patempimo ir lūžio skirtumas
Patempimas, dar vadinamas iškraipymu, yra a būklė kurioje pažeistas sąnarys yra per daug įtemptas išorinių jėgų. Patempimą dažniausiai lydi skausmas ir nedidelis patinimas. Programoje nėra jokių išvadų Rentgeno vaizdas.
Patempimas gali būti gydomas vietiniu šaltu būdu (vėsioje pakuotėje) arba su atraminiu tvarsčiu diklofenakas tepalas, žinomas kaip Voltarengel®, kelias dienas. Kaulas lūžis (lūžis) atsiranda dėl išorinių jėgų, kurių kaulas negali atlaikyti, veikimo. Neaiškūs požymiai lūžis yra patinimas, skausmas ir pažeisto kūno regiono funkciniai sutrikimai.
Pavyzdžiui, jei ranka sulaužyta, su ja nebegalima žaisti. Saugu lūžis požymiai yra nenormalus galūnės paslankumas, kaulų fragmentų garsai, trinantys vienas kitą judinant ranką, o blogiausiu atveju - iš odos kyšančios kaulų dalys (atviras lūžis). Esant neaiškiems lūžio požymiams, tik Rentgeno paveikslėlyje pateikiama informacija.
Terapija
Žastikaulio koto lūžių atveju jaunesni nei dešimties metų vaikai dažnai gali pasirinkti konservatyvų gydymą, skausmas o ašinis nuokrypis leidžia ne daugiau kaip 20 laipsnių. A tinkas šiam tikslui dažnai naudojamas liejimas. Vidutinis konservatyvus rankos lūžio gydymas yra 6 savaitės, todėl gipsas ar įtvaras turi būti dėvimi nuo keturių iki šešių savaičių.
Tai gali skirtis priklausomai nuo lūžio tipo. Gipsas naudojamas imobilizuoti ranką ir užtikrinti, kad du kaulų fragmentai būtų tiksliai vienas ant kito. Tik tokiu būdu galima išgydyti lūžį be komplikacijų.
Šiek tiek pasislinkusių fragmentų atveju jie pirmiausia grąžinami į pradinę padėtį. Apatinio galo lūžiai viršutinė ranka dažniau pasitaiko vaikams. Jei fragmentai nėra perkelti, dažnai pakanka konservatyvios procedūros.
Imobilizacijai naudojama viršutinė rankos dalis, viršutinės rankos atraminis tvarstis arba diržas. Rankos diržas naudojamas imobilizuoti viršutinė ranka ir peties. Kadangi visa ranka yra imobilizuota, tai gali sukelti peties judrumo problemų.
Todėl ankstyva kineziterapija gali būti pageidautina, tačiau ją gydytojas turėtų skirti atskirai. Be to, kaklas skausmas gali atsirasti dėl padidėjusios kaklo apkrovos. Kuo mažesnis vaikas, tuo nepatogiau nejudėti visos rankos.
Padidėjusio verkimo ir verkšlėjimo priežastis taip pat gali būti ribotas judrumas. To pavyzdys galėtų būti „Blount“ diržas, kuris laiko riešas vienoje pozicijoje. Po imobilizacijos būtina išbandyti kraujas cirkuliacija ir rankos bei pirštų jautrumas (pojūtis) ir pirštų mobilumas kitą dieną.
Taip yra todėl, kad nervai ir laivai gali būti pažeistas gipsas ar įtvaras, jei jis netinkamai uždėtas. Jei to nepaisoma, tai gali sukelti ilgalaikę žalą. Gipso dėvėjimo metu taip pat svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų galima patikrinti, ar gipsas tinkamai pritvirtintas ir ar gijimo procesas buvo sėkmingas.
Kol ranka yra gipso srityje, ją reikėtų patirti kuo mažiau. Jei vaikas skundžiasi spaudimu per gipsą ar dilgčiojimą pirštuose, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali būti dėl a tinkas kad yra per ankšta ar netinkama, per kurią laivai or nervai rankos suspaudžiamos.
Po kelių dienų an rentgeno taip pat atliekamas patikrinimas, nes vėliau fragmentai gali pasislinkti. Vėlgi po 4 savaičių rekomenduojama atlikti naują rentgeno kontrolę. Net ir lūžus kalbėjo, paprastas imobilizavimas su a tinkas dažnai užtenka užlieto ar įtvaro.
Jei lūžių atveju yra per didelis poslinkis ar pasisukimas viršutinė ranka velenas, žasto apatinio galo lūžiai arba lūžis dilbisarba paprastai komplikuotų lūžių atveju reikia atlikti operaciją, kad būtų galima pakeisti lūžio padėtį ir stabilizuoti. Taip pat gali pasireikšti kraujagyslių ir nervų pažeidimai, todėl gali prireikti chirurginės rekonstrukcijos. Priklausomai nuo lūžio, stabilizavimui gali būti naudojami elastingi intrameduliniai nagai.
Šie nagai, įkišti į vidurinį kaulo kanalą, apsaugo augimą sąnarių. Ši procedūra taip pat vadinama elastingu stabiliu intrameduliniu nagų prikišimu (ESIN). Gali būti naudojami plokščių steosintezės metodai.
Tai reiškia, kad, be kita ko, stabilizavimui naudojamos metalinės plokštės. Tačiau tai daroma tik keliais atvejais. Taip pat galima įterpti du sukryžiuotus laidus (vadinamąją gręžimo-vielos osteosintezės procedūrą), kad būtų galima tiesiogiai sulaužyti ranką.
An išorinis fiksatorius gali prireikti ypač komplikuotų lūžių atveju. Tai yra išorinis laikymo įtaisas, kuris įlaužtais metaliniais strypais išlaiko lūžį. Po trijų ar keturių savaičių atliekamas dar vienas rentgeno patikrinimas.
Tolesnės tolesnės patikros yra svarbios, kol bus pasiekta visa funkcija. Metaliniai implantai pašalinami po išgydymo anestezija. Gręžimo laidus galima pašalinti maždaug po trijų ar keturių savaičių.
Elastinius nagus (ESIN) galima pašalinti maždaug po šešių iki dvylikos savaičių. Svarbu žinoti, kad tam tikros klaidos gali būti paliktos vietoje, kai jos auga. Visada reikia kruopščiai patikrinti, ar netinkamas elgesys gali būti toleruojamas.