Efuzijos tipas
Dažniausias simptomas, pasireiškiantis eigoje pleuros efuzija yra dusulys (dusulys), atsirandantis daugiausia fizinio krūvio metu. Be to, pakelta temperatūra iki karščiavimas dažnai pasitaiko. Kai kurie pacientai taip pat teigia, kad pacientas jaučiasi užspaustas dėžė.
Simptomų mastas didėja priklausomai nuo susikaupusio skysčio kiekio, taip pat priklauso nuo efuzijos priežasties. Daugeliu atvejų simptomai labai neapriboja paciento bendro būklė. Mažesni išsiskyrimai, kai skysčio kaupimasis siekia apie 500 mililitrų, paprastai netampa simptomais.
Jei pleuros efuzija įvyksta per trumpą laiką, paprastai jį lydi (sunkesnis) kvėpavimas sunkumų. Tačiau jei efuzija vyksta palaipsniui, dusulys atsiranda tik po kurio laiko, kai pleuros plyšyje jau yra susikaupę daug skysčių. Jei yra įtarimas a pleuros efuzija medicininiu požiūriu gydantis gydytojas pradeda baksnoti ir klausytis kvėpavimo takų.
Duslus bakstelėjimo garsas (ypač apatiniame plaučių sienos) ir sumažintas kvėpavimas garsai rodo skysčio sankaupas. Jei įtarimas yra pagrįstas, an ultragarsas bus atliktas tyrimas, kurio metu bus aplankyta pleuros spraga, o pleuros efuzijos atveju bus matomas padidėjęs skysčio kaupimasis. Stovint pacientui skystis kaupiasi tarp apatinės plaučių ir diafragma.
Tai pasireiškia ultragarsas kaip vadinamoji medžiaga be aido - matoma juoda sankaupa. Jei ultragarsas tyrimo nepakanka diagnozei nustatyti, an Rentgeno krūtinės ląstos (galima nustatyti iš 250-300 ml kiekio) arba kompiuterinė tomografija. Kadangi pleuros efuzijos priežastis visada turi būti išsiaiškinta, kitas žingsnis yra a punkcija pleuros efuzijos, kad būtų galima gauti skysčio mėginį, kurį vėliau galima ištirti laboratorijoje, kad būtų galima nustatyti pleuros išpūtimo priežastį ir gydyti pagrindinę ligą.
Šios punkcija atliekamas kontroliuojant ultragarsu, kad procedūrą atliekantis gydytojas netyčia neprasiskverbtų į plaučių metu punkcija. Dūriui apatinės dalies srityje įkišama smulki adata šonkauliai o skysta adata ištraukiama. Vien tik skysčio spalva ir konsistencija gali suteikti pradinės informacijos apie priežastį.
Pavyzdžiui, kruvinas skystis labiau rodo piktybinę priežastį. Tada laboratorijoje nustatomas baltymų kiekis, svoris ir ląstelių kiekis. Ląstelių atveju ypatingas dėmesys skiriamas uždegimo ir naviko ląstelėms.
Dūrimo metu gydytojas turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į sterilias darbo sąlygas, nes kitaip aplinkai mikrobai gali patekti į krūtinės ląstą ir sukelti pleurą empiema, pavyzdžiui. Jei punkcija nepateikia informacijos apie pleuros išsiskyrimo priežastis, kraštutiniu atveju galima atlikti vadinamąją torakoskopiją. Torakoskopija yra chirurginis tyrimas, kurio metu kameros sistema įvedama į krūtinės ląstą per odos pjūvį. Dujos (paprastai anglies dioksidas) naudojamos plėsti sluoksnius šaukė kad jie būtų lengvai matomi.
