ECMO

Apibrėžimas

„ECMO“ reiškia ekstrakorporinį membranų prisotinimą deguonimi ir yra kardiologinė ir intensyviosios terapijos medicininė procedūra, skirta palengvinti ar pakeisti plaučių ir galbūt taip pat širdis funkcija. ECMO naudojimo priežastis yra rimta plaučių disfunkcija, pvz., ARDS (ūminio respiracinio distreso sindromas) suaugusiems arba kvėpavimo distreso sindromas naujagimiams. ECMO, kraujas yra nusausinamas iš a venas (a kraujagyslė su mažu deguonies kiekiu), per vamzdžių sistemą gabenamas į prietaisą, kur jis filtruojamas per tam tikrą membraną, praturtinamas ir per kitą vamzdžių sistemą grąžinamas į žmogaus kraujotaką.

ECMO indikacijos

Ekstrakorporalinės membranos deguonies taikymo priežastys yra visos ligos ar pokyčiai, kurie riboja plaučių savo funkciją tokiu mastu, kad nebėra pakankamai dujų mainų, taigi ir deguonies trūkumo organizme rizika (hipoksija). Dažniausia ECMO indikacija yra vadinamasis ARDS (ūminis kvėpavimo distreso sindromas). ARDS gali sukelti įvairūs veiksniai, pvz kraujas apsinuodijimas, šokas, nudegimai ar sužalojimai ir pasireiškia per tam tikrą uždegiminę reakciją plaučių audinyje.

Vyksta edemos susidarymas (vandens sulaikymas), dėl kurio ribojami dujų mainai. Kitos dažnos ECMO naudojimo priežastys yra gaivinimas, plaučių transplantacija, hipotermija arba sunkus plaučių uždegimas. ECMO taip pat dažnai naudojamas naujagimiams.

Pagrindinės priežastys yra naujagimių kvėpavimo distreso sindromas (IRDS), mekoniumas aspiracija (išmatų prasiskverbimas į plaučius) ir kraujas apsinuodijimas. Priešingai nei suaugusieji, naujagimio išgyvenamumas yra žymiai didesnis (apie 80%). Taikant ECMO, nukentėjusieji yra dirbtiniai koma.

Kaip veikia terapija su ECMO?

Labiausiai paplitusiame kaniulių sistemos tipe, naudojamame ekstrakorporinei membranai deguonimi, didysis kirkšnis venas (vena femoralis) naudojama kaip ištekantis indas, o giliųjų gimdos kaklelio vena (vena jugularis interna) - kaip įtekantis indas. Kuriant ECMO, atitinkamas venas pirmiausia praduriama didesne adata. Pataikius į indą, įkišama plona viela ir ji pakankamai toli pažengusi.

Jei oda išsiplėtė, jei reikia, išilgai vielos į indą įkišamas vamzdelis, kuris po to prisiūtas prie odos. Giliosios kaklo venos atveju šis vamzdelis paprastai tęsiasi į dešiniojo prieširdžioširdis. Be venų-venų ECMO sistemos, taip pat yra venų arterijų (VA) ir šiek tiek retesnių arterijų-venų (AV) ekstrakorporalinių membranų deguonies. Gaivinimo kontekste kaniulių įdėjimas į periferiją (sritis nuo kūno), pavyzdžiui, kirkšnyje, pasirodė esąs ypač efektyvus, nes tai nenutraukia ir netrukdo. gaivinimas.