Sensoriniai sutrikimai ar jutimo sutrikimai, tokie kaip tirpimas ar dilgčiojimas, yra jutimo ir suvokimo sutrikimai. Šiuo atveju tokie dirgikliai kaip skausmas, temperatūra ar prisilietimai suvokiami skirtingai.
Kas yra jutimo sutrikimai?
Jei po tam tikro laiko jutimo sutrikimai nesumažėja, diagnozė yra neišvengiama, kad būtų galima išsiaiškinti tikslų klinikinį vaizdą. Diagnozei atlikti reikia išsamaus tyrimo, kad būtų išvengta rimtų ligų. Jutimo sutrikimas toliau apibrėžiamas kaip taktilinio suvokimo pokytis, turintis silpninantį poveikį. Prarandamas pirštų galiukų ir pirštų paviršiaus jautrumas. Tačiau gali pakenkti ir kitų kūno vietų prisilietimo pojūtis. Juslinis sutrikimas gali pasireikšti tuo, kad anksčiau buvęs geras prisilietimo pojūtis yra sutrikęs savo funkcija ir nebėra toks jautrus, koks buvo kadaise. Tai taip pat gali būti visiškas pojūčio praradimas paveiktoje kūno vietoje. Kūną persmelkia daugybė jutiklių ir receptorių, kurie stimuliuojančius dirgiklius, gaunamus per jutimo organus, perduoda smegenys. Skiriami temperatūros pojūčiai ir skausmasir mechaniniai dirgikliai, tokie kaip slėgis. Jutimo sutrikimų atveju subjektyvūs pojūčiai suvokiami kaip nemalonūs ir nerimą keliantys, nes juos užregistruoja nervų sistema susilpninta, jos nėra arba padidinta forma. Dažniausiai pasitaikantys jutimo sutrikimai yra rankų ir kojų dilgčiojimas, įvairių kūno dalių tirpimas ir padidėjęs skausmas sensacija. Kita vertus, jutimo sutrikimai apima ir normalių pojūčių, tokių kaip prisilietimo pojūtis, praradimą ar sumažėjimą. Be to, gali sutrikti temperatūros pojūčiai arba prisilietimas gali būti nemalonus. Nukentėję asmenys patiria individualaus intensyvumo sutrikimus. Taigi vadinamasis „darinys“ gali būti juntamas nuo dilgčiojimo pojūčio oda iki nuobodaus skausmo. Skausmo sutrikimai taip pat gali būti jaučiami įvairiu intensyvumu. Jusliniai sutrikimai gali būti skirtinguose kūno regionuose, pavyzdžiui, veide.
Priežastys
Jutimo sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Priežastis gali būti laikinas nervų dirginimas, pavyzdžiui, alkūnės smūgis, taip pat sunkios ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė or angina. Neurologinės ligos, nervų pažeidimas, toksinai, infekcijos, mechaniniai dirgikliai ir kaulų ir raumenų sistemos ligos gali sukelti sutrikimą. Bet psichinės ligos ir vitaminas trūkumai taip pat laikomi priežastimis. Taigi jutiminiai sutrikimai atsiranda alkoholis piktnaudžiavimas, taip pat sergant lėtinėmis smegenys. Daugeliu atvejų jutimo sutrikimus sukelia žala nervai. Po nelaimingų atsitikimų gali suspausti rankų, kojų ar kitų kūno vietų nervų laidai. Dėl to nervai miršta ir nebegali perduoti elektrinių impulsų, atsakingų už jutimą. Žinomiausias to pavyzdys yra paraplegija, kai paralyžius įvyksta nuo klubo ir nukentėjęs pacientas nuo šio taško nebesijaučia nieko. Kita vertus, sergant Wartenberg sindromu, paralyžiuojamas tik nykštis, nes radialinis nervas rankos buvo pažeista. Jutimo sutrikimą taip pat gali išprovokuoti patogenas ar a būklė rodo kūnas. Dėl kai kurių sveikatos sutrikimų pojūtis pablogėja arba visiškai išnyksta skirtingose kūno vietose. Į insultas, visa kūno pusė gali tapti paralyžiuota, todėl pacientas nesijaučia. Raupsai taip pat gali sukelti pojūčio praradimą sergančioje ŽIV srityje oda.
Ligos, turinčios šį simptomą
- Krūtinės angina
- Laimo ligos
- Plaučių embolija
- Arterinė okliuzinė liga
- Herniuoti diskas
- Drožyba
- Insultas
- Išialgija (išialgija)
- Migrena
- Išsėtinė sklerozė
- Demencija
- Kraujotakos sutrikimai
Komplikacijos
Vardindamas komplikaciją, kaltininkas būklė Turėtų būti apsvarstytas. Medicininė komplikacija yra dar vienas ligos simptomas arba nepageidaujamas vaisto šalutinis poveikis, jei jis taikomas prieš tai sveikatai sutrikimas. Todėl komplikacijos gali atsirasti dėl peržiūros ir per terapija. Sensoriniai sutrikimai yra galimas daugelio ligų, tokių kaip sužalojimai, diabetu, komplikacija nervų pažeidimas, kraujotakos sutrikimai ir po sunkių galūnių operacijų. Be to, sunkūs jutimo sutrikimai, tokie kaip nutirpimas, gali sukelti papildomų komplikacijų, ypač kai nepastebimi nedideli sužalojimai dėl jutimo praradimo. Tokios komplikacijos dažniausiai pasireiškia vyresniems ar nusilpusiems ligoniams. Sunkesniais atvejais jutimo sutrikimai gali pablogėti. Ligos, dėl kurių prarandamas pojūtis, gali kelti pavojų gyvybei, pvz širdis ataka. Kad išvengtumėte rimtų komplikacijų, daiginant įtartinus ženklus, reikia skirti išsamų tyrimą. Jei reikia, sergantysis turėtų būti apžiūrėtas kaip stacionaras, siekiant išvengti paūmėjimų. Čia galima numatyti tolesnį ambulatorinį požiūrį į skundus. Sensoriniai sutrikimai yra tik viena komplikacija tarp daugelio, ypač ortopedijos sąlygomis. Sveika mityba, vengimas nutukimas ir nikotinasir įprasta prevencinė sveikatai tyrimai dažnai gali užkirsti kelią jutimo sutrikimams. Siek tiek narkotikai yra kenksmingi kaulai todėl juos reikia vartoti atsargiai.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Stipriai išreikštus jutimo sutrikimus, kurie staiga atsiranda be aiškios priežasties ir ilgą laiką, visada turėtų išaiškinti gydytojas. Taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją, jei jutimo sutrikimai atsiranda po traumos dėl kritimo ar smūgio į rankas ar kojas arba pasikartoja reguliariai. Tai ypač pasakytina apie žmones, sergančius kraujagyslių ar medžiagų apykaitos liga, pvz diabetas. Diabetikai visada turėtų atidžiai stebėti kūno paviršiaus pokyčius ir prireikus juos aptarti su gydytoju. Skausmas, patinimas ir odos pokyčiai taip pat yra simptomai, kuriuos reikia išaiškinti esant nuolatiniams jautrumo sutrikimams. Staigus vienos kūno pusės (pvz., Pusės veido, rankos ar koja) gali būti a ženklas insultas ir gali prireikti skubios medicinos pagalbos. Kiti a insultas įtraukti galvos skausmas, pykinimas, svaigulys, kalbos ir regėjimo problemos bei paralyžius. Net jei šie simptomai praeina savaime po trumpo laiko, visada reikia apsilankyti greitosios pagalbos skyriuje arba pranešti apie tai skubios pagalbos gydytojui.
Gydymas ir terapija
Jei po tam tikro laiko jutimo sutrikimai nesumažėja, diagnozė yra neišvengiama, kad būtų galima išsiaiškinti tikslų klinikinį vaizdą. Diagnozei nustatyti reikia išsamaus tyrimo, kad būtų išvengta rimtų ligų. Be a kraujas testas ir Medicininė apžiūra, norint gauti tikslų klinikinį vaizdą, taip pat būtinas neurologinis tyrimas. Jei po nelaimingo atsitikimo pirštų ar kojų pirštų galiukams išvengti, daugeliu atvejų akivaizdu, kad nervas turi būti pažeistas. Jei tai tiesiog sugniaužtas nervas, neurologas gali bandyti atkurti jo funkciją. Tačiau svarbu pažymėti, kad nervas jau gali būti negyvas. Mirus nervui, jo funkcijos atkurti negalima. Tačiau jei tai negyvas ar net suplyšęs nervas, diagnozė dažnai būna galutinė. Jei dėl kitos ligos prarandamas pojūtis, pirmiausia reikia tiksliai apibrėžti tikslią ligos pobūdį, kad būtų galima nuspręsti, ar ją galima pakeisti. Jei tai yra raupsai, pavyzdžiui, jutimo sutrikimas paprastai išnyksta tinkamai gydant. Priešingai, insulto atveju yra sunkiau, smegenys navikai ar kiti centrinės dalies pažeidimai nervų sistema. Dėl to atsirandantis jutimo sutrikimas gali regresuoti, jei pagrindinis būklė yra gydomas, tačiau jis taip pat gali būti nuolatinis.
Perspektyva ir prognozė
Paprastai jutimo sutrikimų atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Šis simptomas gali būti rimta būklė, kurią būtinai turėtų gydyti gydytojas. Daugelis žmonių nuo jausmo sutrikimo kenčia tik laikinai, tokiu atveju gydytojui to gydyti nereikia. Tačiau, jei jutimo sutrikimas yra ilgalaikis ir gana sunkus, reikia kreiptis į gydytoją. Blogiausiu atveju jutimo sutrikimas gali būti insulto požymis. Čia gydytojas gali atlikti tam tikrus tyrimus, kad ištirtų insulto pavojus. Pavojingose situacijose chirurginė intervencija gali įveikti tirpimą. Paprastai jutimo sutrikimus sukelia žala nervai. Gydymas atliekamas arba chirurginiu būdu, arba naudojant vaistus. Tačiau tiksli gydymo forma priklauso nuo tirpimo priežasties. Tačiau dažniausiai sensorinius sutrikimus galima gydyti be papildomų komplikacijų.
Prevencija
Net nedidelis jutimo sutrikimas yra priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali reikšti, kad plinta rimtesnė būklė, tačiau jei anksti gydoma, tirpimą galima arba sustabdyti, arba net visiškai panaikinti. Paprastai sveikas gyvenimo būdas ir reguliarūs patikrinimai, pavyzdžiui, kraujas gali užtikrinti, kad rimtos ligos pirmiausia neprasidėtų. Norėdami apsisaugoti nuo jutimo sutrikimo, kurį sukelia sugniaužtas ar nutrauktas nervas, atliekant bet kokią potencialiai pavojingą veiklą, visada turite atidžiai laikytis būtinų saugos priemonių. Tai galioja tiek dirbant, tiek namuose.
Štai ką galite padaryti patys
Ar jutimo sutrikimą galima gydyti namuose, ar reikia medicininės pagalbos, labai priklauso nuo jo priežasties. Jei jutimo sutrikimas yra tik laikinas, atsirandantis dėl sugniaužtų nervų, gydymas paprastai nėra būtinas. Tokiu atveju pacientas pajunta tipišką kūno dalių užmigimo pojūtį, kuris dingsta po kelių minučių. Šį pojūtį paprastai lydi dilgčiojimas ir jis neatspindi a sveikataigrėsminga būklė. Tačiau jei jutimo sutrikimas išlieka ilgesnį laiką ir pasireiškia dažnai, būtina kreiptis į gydytoją. Čia jutimo sutrikimas gali reikšti dar vieną lėtinę problemą, kurios negalima gydyti namų gynimo. Neretai šie sutrikimai atsiranda išsėtinė sklerozė arba širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Jei jutimo sutrikimas atsiranda piktnaudžiaujant alkoholis ir kita narkotikai, pacientas būtinai turėtų nutraukti šių medžiagų vartojimą ir prireikus atsisakyti. Piktnaudžiavimas šiomis medžiagomis stipriai pažeidžia kūno nervus, todėl gali vadovauti į jausmo sutrikimą. Jei jutimo sutrikimas atsiranda po paralyžiaus ar po nelaimingo atsitikimo, gydymas savimi paprastai neįmanomas.
