Emocinis tirpimas itin retai diagnozuojamas kaip savarankiška liga. Tai dažnai pasireiškia kaip antrinis esamos simptomas būklė. Nukentėję asmenys išreiškia nesugebėjimą tinkamai suvokti savo emocinio pasaulio. Pasveikimo tikimybė priklauso nuo pagrindinės ligos. Narkotikai ar psichoterapinis gydymas priemonės jų veiksmingumas dar nėra pakankamai patvirtintas.
Kas yra emocinis sustingimas?
Emocinis sustingimas reiškia laikiną ar lėtinį nesugebėjimą tinkamai suvokti, apdoroti ir tinkamai išreikšti savo jausmus ir pojūčius. Daugeliu atvejų emocionalumo trūkumą kompensuoja intensyvūs fiziniai dirgikliai. Tai gali būti drastiška priemonės į kurį aplinka dažnai reaguoja su susvetimėjimu. Socialinė izoliacija ir susvetimėjimas, net nuasmeninimas gali būti ryškių emocinių pojūčių sutrikimų rezultatas.
Priežastys
Emocinis tirpimas dažniausiai pasireiškia kartu su kitu pagrindiniu sutrikimu. Tai gali kilti, pavyzdžiui, psichologiniu lygiu dėl potrauminio stresas sutrikimas arba Depresija. Po traumuojančių išgyvenimų emocinis pasaulis užsidaro dažnai sąmoningai dėl to, kad susidorotų su kasdienėmis situacijomis. Norėdami išvengti neracionalių panikos būsenų situacijose, kurios žmonėms primena praeities traumas, jos būtinai patenka į visiško sustingimo būseną. Ūminės emocinio tirpimo būsenos nebūtinai atsiranda dėl rimtų psichinių ar neurologinių ligų. Miego trūkumas, PMS ir stresas taip pat gali sukelti laikinus emocinius sutrikimus. Laikinas be pojūčių būsenas galima pasiekti vartojant tam tikrus haliucinogeninius vaistus narkotikai arba intensyviai meditacija. Neurologinės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė or šizofrenija taip pat gali sukelti emocinį sustingimą. Čia psichosomatiniai procesai vaidina mažiau reikšmės nei tam tikrų hormoniniai ar funkciniai sutrikimai smegenys srityse.
Simptomai, skundai ir požymiai
Žmonės, kenčiantys nuo emocinio sustingimo, savo jausmus suvokia tik labai susilpnėję, jaučiasi susvetimėję ir likę vieni savo aplinkoje. Tokie jausmai kaip baimė, pyktis, meilė ar geismas neberanda emocinio pagrindo ir vėliau klasifikuojami kaip fiziniai, o ne psichologiniai veiksniai. Atitinkamai nukentėjusieji dažnai stengiasi kompensuoti emocinę būseną fizine veikla arba pirmiausia ją suaktyvinti. Tai tampa pavojinga, jei ryšį su išoriniu pasauliu iš viso galima užmegzti tik esant dideliems fiziniams pojūčiams, pvz skausmas ar aktualus stimuliatoriai. Prasidėjęs emocinis sustingimas ryškiausiai matomas mažėjant socialinei sąveikai ir apskritai nepaisant buvusios laisvalaikio veiklos. Vis labiau nesuvokiant savo emocinio pasaulio, nukentėjusiesiems neįmanoma susidoroti su tarpasmeniniais poreikiais ar išlaikyti empatinį kitų emocinio pasaulio supratimą. Dažnai toks nejautrumas susiduria su nesupratimu ir kartais nenoru iš kitų žmonių. Pažeistas asmuo negali tinkamai kompensuoti šios reakcijos, o tai gali vadovauti į tolesnį emocinį atsitraukimą. Žmonės, priversti gyventi ryškioje emocinėje izoliacijoje, tolimesnėje ligos eigoje dažniausiai patiria bendrą beviltiškumą, vidinę tuštumą, kuria grindžiama viskas. Tai tampa pastebima sunkiu atveju Depresija, ryškus veržlumo trūkumas ir bendras džiaugsmas. Nukenčia ne tik socialiniai kontaktai. Norą atlikti ir mokytis darbe ir kasdieniame gyvenime taip pat labai silpnina vidinės motyvacijos stoka.
Diagnozė ir eiga
Šiuo metu mokslas kritikuoja per mažai dėmesio vyraujančiai simptomatikai. Dažnai psichinės ligos, tokios kaip nerimo sutrikimas or Depresija yra klaidingai diagnozuoti, o emocinis sustingimas yra tik kaip vienas iš klausimų. Liga gali vykti skirtingais būdais. Pradėjus staiga ar net klastingai, simptomai gali pablogėti epizodiškai arba nuolat. Taip pat galimos mišrios formos, tokios kaip nepastebima pradžia, laipsniškas progresavimas ir galiausiai recidyvuojanti liga, visiškai nesuprantama aplinkai.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jei nukentėjusiam asmeniui sunku sukurti emocijas ar jas interpretuoti kaip kolegą, savo pastebėjimus turėtų paaiškinti gydytojas. Emocinio sustingimo atveju artimieji nuo simptomų dažnai kenčia labiau nei pats sergantysis. Todėl taip pat patartina, kad paciento šeimos nariai ar partneriai konsultuotųsi su gydytoju. Jiems reikia išsamaus ligos simptomų paaiškinimo. Be to, tai gali būti naudinga, jei jie ieško emocinės ir psichologinės paramos susidorodami su situacija. Nukentėję asmenys dažnai emocijų trūkumą suvokia labai vėlai. Paprastai jie serga kitomis ligomis, kurių poveikis yra emocinis sustingimas. Dėl šios priežasties pas gydytoją reikia kreiptis iškart, kai nukentėjęs asmuo pasijunta blogai, jo dalyvavimas socialiniame gyvenime yra menkas arba jis pastebi, kad trūksta vairavimo. Dažnai kolegos vyrai jam pabrėžia, kad jo elgesys neįprastas. Jei insinuacijos kartojasi, patartina kreiptis į gydytoją ir aprašyti situacijas. Emocinis tirpimas gali atsirasti dėl traumos. Patyrus lemtingą įvykį, paprastai patartina kreiptis į gydytoją ar terapeutą. Tai gali būti naudinga apdorojant tai, kas įvyko.
Gydymas ir terapija
Kadangi emocinis sustingimas per se nėra laikomas liga, pirmiausia gydoma pagrindinė liga. Šiuo atžvilgiu atitinkamais metodais dar nepavyko įsitvirtinti. Medicininiu lygiu siejamos didžiulės viltys antidepresantai ir neuroleptikai. Tai turėtų daryti įtaką savo jausmų suvokimui, selektyviai stimuliuojant ar slopinant tam tikrų hormonų išsiskyrimą. Iki šiol nėra ir atitinkamų psichosomatinių terapijų. Dedamos didelės viltys elgesio terapija traumatologijos srityje. Tikslingas trauminių išgyvenimų įvertinimas turėtų suteikti galimybę nukentėjusiam asmeniui judėti kasdieniame gyvenime be baimės ir tokiu būdu sąmoningą emocinio pasaulio ribojimą padaryti nereikalingu.
Perspektyva ir prognozė
Laikinas emocinis sustingimas turi gerą prognozę. Dažnai tai sukelia emocinės perkrovos laikotarpiai, įtemptas grafikas, prasidėjusios gyvenimo krizės ar traumuojantys įvykiai. Įveikus šiuos emocinius iššūkius, emocijos vėl atsinaujina ir tirpimas išnyksta. Gydant psichologinę pagalbą, daugelis pacientų gali pastebėti, kad jų kančių laikotarpis sutrumpėja arba simptomai palengvėja. Esant nedidelėms krizėms, norint išgydyti, ne visada reikalingas terapeutas. Jei nukentėjęs asmuo susiduria su sunkia emocine problema ar keletu emociškai nemalonių įvykių, gali atsirasti dar daugiau nepatogumų ir taip pablogėti prognozė. Tai ypač aktualu, jei nesikreipiama į gydymą. Jei emocinis nutirpimas nėra savarankiškas klinikinis vaizdas, norint nustatyti prognozę, reikia diagnozuoti esamą pagrindinę ligą. Jei tai bus gydoma, emocinis kurtumas taip pat bus išgydytas. Jei yra sutrikimas, kurio negalima išgydyti esant dabartinėms medicinos galimybėms, emocinis kurtumas išliks ilgainiui. Labai dažnas simptomų pagerėjimo kriterijus yra paciento supratimas apie ligą. Jei jis nėra pateiktas arba jei trūksta nukentėjusio asmens bendradarbiavimo a terapija, prognozė yra nepalanki.
Prevencija
Vykdant jau žinomą pagrindinę ligą, patariama reguliariai vertinti emocinį jautrumą. Būtina vartoti tinkamus vaistus, kaip nurodė gydytojas. Trumpalaikių būsenų galima išvengti sveiku, subalansuotu gyvenimo būdu. Susilaikymas nuo stimuliatoriai z alkoholis ir nikotinas taip pat skatinti sveiką santykį su savo emociniu pasauliu ir emociniu aplinkos dirgiklių priėmimu bei apdorojimu.
Požiūris
Emocinis tirpimas reikalauja daugiau ar mažiau intensyvios priežiūros, atsižvelgiant į priežastį. Sielos apgaubimas priepuolių ar dirgiklių akivaizdoje autizmas vaikams ar suaugusiems, tačiau tai taip pat gali reikšti psichologinę prievartą. Pirmuoju atveju tolesnė priežiūra yra sunki, bet visiškai įmanoma. Autistai taip pat gauna naudos iš intensyvios priežiūros laikui bėgant. Seksualinės ar psichologinės prievartos atveju psichoterapija or elgesio terapija yra tinkamas požiūris į emocinį sustingimą. Be to, emocinis sustingimas gali rodyti potrauminį stresas sindromas. Tokiu atveju streso sutrikimas turi būti gydomas gydant diagnozę. Emocinis tirpimas gali pasireikšti praėjus mėnesiams ar metams po įtemptos patirties. Tačiau emocinis tirpimas taip pat gali būti psichikos ligos. Pavyzdžiui, depresija yra galimybė. Tam dažnai reikia ilgalaikio vaisto terapija. Tačiau kai kuriais atvejais psichoterapija taip pat gali būti veiksmingas terapinis požiūris į emocinį sustingimą. Daugeliu atvejų emocinis sustingimas laikomas simptomu, o ne pripažįstamas ir traktuojamas kaip savaiminė problema. Paprastai tai reiškia vieną prieš kelis sutrikimus, pavyzdžiui, sunaikinantį elgesį, pvz., Skilimą, alkoholizmasir panašūs palengvinimo bandymai. Todėl tolesnė priežiūra grindžiama pagrindine problema.
Štai ką galite padaryti patys
Savarankiškos pagalbos, susijusios su emociniu sustingimu, galimybės yra labai ribotos. Net jei empatijos iš esmės yra vienodai išmokstama lyčių atžvilgiu, tai emocinio kurtumo kenčiantys asmenys dažniausiai būna dėl emociškai labai įtempto įvykio. Daugeliu atvejų liga taip pat suvokiama kaip našta artimiesiems. Dėl šios priežasties svarbu, kad partneriai ir šeimos nariai būtų visiškai informuoti apie nukentėjusio asmens skundus. Jiems dažnai reikia psichologinės pagalbos, kad jie galėtų lengviau susidoroti su kasdienio gyvenimo simptomais. Kenčiantieji dažnai patiria žemesnį emocijų lygį arba jų visai neturi. Jie neturi kompetencijos nustatyti prieigą prie savo pojūčių. Tuo pačiu metu jie dažnai nesugeba suvokti kitų žmonių jausmų ir vidinių jų išgyvenimų ir į juos reaguoti. Iš visų dalyvaujančių žmonių reikia tolerancijos ir supratimo. Kasdieniniame gyvenime tai naudinga kalbėti apie visų paveiktų asmenų įvykius ir suvokimą aplinkoje. Paaiškinimai apie tam tikrą elgesį yra tokie pat svarbūs, kaip ir elgesio modelių atspindėjimas. Abipusio pasitikėjimo ir pasikeitimo norais bei poreikiais pagrindu pokyčius galima pasiekti kartu. Tikslas turėtų būti išvengti konfliktų ir pagerinti gyvenimą kartu.
