Epilepsijos simptomai

Įvadas

In epilepsija, skiriami generalizuoti ir židininiai priepuoliai. Pastaruosius galima dar suskirstyti į paprastus židininius, kompleksinius židinio ir antrinius apibendrintus priepuolius. Be to, yra specialių formų, turinčių abiejų traukulių tipų savybių.

Svarbūs terminai, susiję su epilepsija susiję su priepuolių aprašymu. Tai apima terminus „tonikas“ ir „(mio) klonika“. „Tonikas“ nurodo raumenis ir apibūdina mėšlungišką įtampą. „Kloninis“ taip pat nurodo raumenis ir apibūdina nevalingą ritmą trauktis tam tikrų raumenų grupių.

Tipiški epilepsijos simptomai

Labai dažnas simptomas epilepsija is raumenų traukimas. Galima atskirti skirtingas raumenų trūkčiojimo formas. Viena vertus, yra vadinamųjų mioklonijų, kurios yra labai žiaurios staigios ir nekoordinuotos raumenų trūkčiojimai.

Kita vertus, kai kuriose epilepsijos formose yra kloninių fazių, kurios apima ritmišką ir reguliarų raumenų trūkčiojimą. Šios dvi raumenų trūkčiojimo formos gali atsirasti atskirai arba kartu. Pavyzdžiui, esant klasikinei „grand mal“ traukulių epilepsijai, po pradinių stiprių traukulių yra kloninė fazė, kurioje pirmiausia pasireiškia ritmiški mažų raumenų trūkčiojimai, kurie priepuoliams progresuojant tampa vis grubesni ir neritmiškesni.

Kitomis retesnėmis epilepsijos formomis iš pradžių atsiranda stiprūs nekoordinuoti raumenų trūkčiojimai, ty mioklonijos, kurios priepuolio metu taip pat gali pasikeisti į ritminius raumenų trūkčiojimus. Šiuos raumenų trūkčiojimus sukelia elektrolitai, kuris sumažina sužadinimo slenkstį, būtiną raumeniui suaktyvinti ir pajudinti. Spazmai yra būdingas simptomas, galintis atsirasti sergant epilepsija.

Šio tipo epilepsijos priepuolis paprastai vadinamas tonizuojančiu priepuoliu. Tai staigus raumenų spazmas. Daugeliu atvejų nukentėję asmenys praranda sąmonę.

Jei toks priepuolis įvyksta dieną, dažniausiai jį lydi kritimas, kuris sužaloja suinteresuotą asmenį. Be to, mėšlungis paprastai išlieka ant grindų gulinčio žmogaus ir yra per didelis tempimo ir lenkimas įvairiose kūno vietose. Šie tonizuojantys priepuoliai taip pat gali atsirasti miegant ir gali atsirasti kartu su kitų rūšių priepuoliais.

Pavyzdžiui, ištikus grand mal priepuoliui, pirmasis simptomas yra raumenų spazmas, veikiantis visą kūną ir paprastai trunkantis tik kelias sekundes. Po to seka įvairios formos raumenų traukimas. Priklausomai nuo epilepsijos priepuolis, mėšlungis gali atsirasti skirtingose ​​kūno vietose.

Jei tai vadinamasis židinio priepuolis, rankos ar kojos dažnai mėšlunga. Komplekso atveju epilepsijos priepuolis, iš kitos pusės, mėšlungis yra visame kūne. Dėl didžiulio raumenų mėšlungio visame kūne raumenys tampa labai vangūs po epilepsijos priepuolio.

Dėl didelio raumenų krūvio nukentėję asmenys po tokio priepuolio jaučiasi labai išsekę. Sergant epilepsija gali atsirasti įvairių tipų raumenų susitraukimas (ty įtempimas). Tai apima drebulį, ty labai trumpą ir labai greitą nuoseklų raumenų įtempimą.

Tai dažnai būna visuose kūno raumenyse ir paprastai trunka tik kelias sekundes iki minučių. Jei jis taip pat atsiranda nepriklausomai nuo epilepsijos priepuolio arba yra ramybės būsenoje, pavyzdžiui, reikia pasitarti su gydytoju. Taip pat kenčia nuo daugelio epilepsija sergančių pacientų drebulys (ty dreba poilsio metu).

Kai kurie epilepsijos priepuolių tipai yra susiję su alpimu ar sąmonės netekimu. Priepuolio metu nukentėjęs asmuo tampa be sąmonės, o tai gali būti labai pavojinga. Dėl visiško savo kūno funkcijų praradimo dažnai atsiranda netyčinis savęs žalojimas.

Be to, nukentėję asmenys po priepuolio jų negali prisiminti. Kai kurios epilepsijos rūšys dažniau pasitaiko naktį, todėl be sąmonės dažniausiai nepastebima. Epilepsijos priepuolio metu pasireiškia įvairiausi simptomai.

Tai apima daugybę vegetacinių simptomų, ty simptomų, atsirandančių dėl neteisingo kitų organizmo automatiškai valdomų sistemų reguliavimo. Todėl pernelyg didelis seilės taip pat gali atsirasti. Tai vadinama hipersalivacija.

Kartu su smurtiniais raumenų trūkčiojimais gaminamas seilės tampa putotas ir susidaro pūslelės. Tai gali sukelti žmogaus įvaizdžio putojimą burna epilepsijos priepuolio metu. Galvos skausmai gali atsirasti kaip simptomas, susijęs su epilepsija. Paprastai tai veda galvos skausmas kurios yra labai panašios į migreną ar įtampos galvos skausmas.

Galvos skausmas gali atsirasti prieš epilepsijos priepuolį ir, kaip tam tikras „įspėjamasis simptomas“, gali pasireikšti vieną dieną prieš tikrąjį priepuolį. Tačiau kai kurie pacientai taip pat patiria galvos skausmas po epilepsijos priepuolio, kuris savo ruožtu gali trukti iki vienos dienos po priepuolio. Retkarčiais gali pasireikšti epilepsijos simptomai pykinimas.

Tada tai yra vadinamasis vegetatyvinis ar autonominis priepuolis. Tai apibūdina epilepsijos tipą, sukeliantį simptomus, kurie sutrikdo organizmo organų kontrolę, pvz širdis ar virškinamojo trakto. Tai apima, pavyzdžiui, širdies aritmija ir kylanti pykinimas, kuris kartais gali sukelti vėmimas po epilepsijos priepuolio.

Kartais šlapinimasis gali pasireikšti epilepsijos metu ar epilepsijos priepuolio metu. Tai dažnai nutinka priepuolio fazės metu, kai tuo pačiu metu atsiranda raumenų trūkčiojimai. Kadangi epilepsija sukelia įvairias sritis smegenys kad nebeveiktų tinkamai, kūnas praranda galimybę kontroliuoti pūslė trumpam laikui.

Dažnai šlapinimasis pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip padidėjęs seilėtekis ir sąmonės netekimas. Epilepsijos priepuolio simptomas, kuris neretai pasitaiko, bet vis dėlto yra įmanomas, yra dusulys. Paprastai tai įvyksta priepuolio pabaigoje.

Nukentėjęs asmuo praranda įvairių kūno funkcijų kontrolę. Tai veda prie pernelyg greito kvėpavimas, vadinamoji hiperventiliacija. Dėl to kvėpavimas raumenys, tokie kaip diafragma, ilgainiui išsenka.

Atsiranda jausmas, kad negali taip gerai kvėpuoti, ir kamuoja dusulys. Todėl tokioje situacijoje labai svarbu nuraminti nukentėjusį asmenį, kad sumažėtų dusulys. Dusulys dažnai pasireiškia kartu su pykinimas pasibaigus epilepsijos priepuoliui.