Sinonimai
Erekcijos disfunkcija (ED) Vyrų erekcijos disfunkcija pasireiškia tada, kai vyras nesugeba arba tik retais atvejais gali pasiekti savo varpos iki visiškai stačios (standžios) būsenos, reikalingos lytiniams santykiams, arba išlaikyti šią būseną. Tačiau jei taip būna tik retkarčiais arba tik trumpam, tai nėra vadinama erekcijos disfunkcija. Erekcijos disfunkcija neturi nieko bendra su vyro vaisingumo sumažėjimu.
Esamos impotencijos atveju išlaikoma galimybė išsiveržti ir gaminti spermą, išskyrus keletą išimčių. Tyrimų duomenimis, Vokietijoje ir tarptautiniu mastu erekcijos disfunkcijos dažnis yra apie 20 proc. Vyresniems nei 70 metų vyrams tai jau yra 70 proc., O tai rodo, kad ši liga labai priklauso nuo amžiaus.
Jaunesniems nei 40 metų vyrams šis sutrikimas yra apie 5% baigtas ir apie 17% vidutinio sunkumo. Be to, naujausi tyrimai rodo, kad 20–70% visų pacientų, sergančių diabetas cukrinis diabetas, hipertenzija ar lipometaboliniai sutrikimai vieną dieną kentės nuo erekcijos disfunkcijos, kurią reikės gydyti. Norint pasiekti vyrų erekciją, kelios sistemos sąveikauja tarpusavyje.
Svarbūs jų vystymuisi funkcionuoja kraujas laivai, nervai, tam tikros varpos dalys, taip pat sveika psichologinė pradinė situacija. Norint suprasti erekciją, taigi ir jos sutrikimą, svarbu žinoti jos fiziologiją, taip pat varpos anatomijos idėją: Varpoje yra trys vadinamieji erekcijos audiniai corpus cavernosum, kurie gali išsipūsti ir susitraukti. Jų užpildymas kraujas, taigi ir būklė varpos, kontroliuoja kraujas laivai kad eina išilgai varpos.
Svarbus kraujastiekimo indas yra arterijos dorsalis varpa, einanti poromis po viršutine varpos puse. Iš ten mažos šakos eina į du didelius erekcijos audinio sluoksnius ir, jei reikia, užpildo juos krauju. Šių dviejų geltonkūnių viduje yra dar vienas indas - arterija profunda penis, atliekanti tą pačią užduotį.
Trečiasis erekcijos audinys supa šlaplė ir yra maitinamas savo arterija. Tačiau visi trys laivai yra sujungtos viena su kita. Esant suglebusiai varpos būsenai, šios arterijos aprūpina ją deguonimi, o į jas tekantį kraują išsineša susijusios venos, nesugebėjus užpildyti erekcijos audinio.
Tai pasiekiama mažomis raumenų skaidulomis, kurios supa erekcijos audinio skysčių atsargas (sinusoidus). Todėl galima įsivaizduoti juos panašius į kempinę. Šie raumenys yra įsitempę, kai blyški būsena, todėl arterijų skersmuo yra siauras ir erekcijos audinio urvuose nėra daug vietos kraujui.
Per tam tikrus nervinius impulsus raumenų skaidulos atslūgsta, kai norima pasiekti erekciją. Dėl to padidėja minėtų arterijų skersmuo, leidžiantis pumpuoti daugiau kraujo į erekcijos audinį. Tada šis kraujas susirenka urvuose (sinusoiduose), todėl jį išnešančios venos tampa siauresnio skersmens.
Jie turi daug minkštesnę sienelę nei arterijos. Tai sukelia vadinamąjį teigiamą grįžtamąjį ryšį: kuo daugiau kraujo teka, tuo daugiau užpildo geltonkūnis, tuo mažiau išteka kraujas. Varpos kotas tampa ilgesnis, jis padidėja skersmeniu ir tampa standus. Tam reikalingi nerviniai impulsai kyla iš autonominių (vegetatyvinių, nevalingų) nervų sistema, tiksliau iš vadinamojo parasimpatinė nervų sistema. Parasimpatinis nervų sistema yra ypač aktyvus, kai miegame, virškiname ar paprastai atsipalaiduojame.
