Esamo nėštumo požymiai

Įvadas

Pirmieji požymiai nėštumas gali skirtis nuo moters ar skirtingo intensyvumo. Daugeliui moterų tai pirmasis ženklas nėštumas yra mėnesio nebuvimas mėnesinės. Jei kiti būdingi požymiai nėštumas tada labai tikėtina, kad nėštumas egzistuoja.

A Nėštumo testas, pavyzdžiui, „Clearblue®“, galima atlikti anksčiausiai pirmą praleisto mėnesio dieną. Tačiau testo rezultatai šiuo metu nėra labai reikšmingi. Kad būtų galima tiksliai nustatyti nėštumą, ginekologas turėtų atlikti tyrimą.

Tipiški nėštumo požymiai

Pirmasis reikšmingas nėštumo požymis paprastai yra nebuvimas mėnesinės. Hormoniniai moters kūno pokyčiai nėštumo pradžioje jau gali sukelti papildomų požymių: kada pilvas auga nėštumo metu

  • Ryto liga: dažniausiai pasireiškia tarp 6 ir 12 nėštumo savaitės ir daugeliu atvejų vėliau išnyksta
  • Pilvo traukimas arba mėšlungis: gali atsirasti nėštumo pradžioje, kai implantuojamas kiaušinis.
  • Krūtų pokyčiai: dažnai atsiranda įtampa krūtyse, krūtys yra jautresnės lietimui, o sritis aplink spenelius tampa tamsesnė. Tai turėtų paruošti moters kūną žindymui vėliau.

    Kai kurios moterys nėštumo metu patiria pieno nutekėjimą.

  • Nuovargis
  • Išmetimas, dažnas noras šlapintis
  • Baisus alkis ar pasibjaurėjimas tam tikrais maisto produktais
  • Kūno temperatūros padidėjimas: nėščios moterys dažnai apibūdina kaip malonų šilumos jausmą.
  • Nuotaikos pokyčiai: nėščios moterys dažniau būna emocingos. Dirglumas arba nuotaikos svyravimai gali atsirasti ir dėl hormoninių priežasčių, tačiau dažnai vėl dingsta nėštumo metu. Panašiai gali padidėti ir seksualinis potraukis, nes nėščiosios lytinis organas yra geriau aprūpintas kraujas.

Krūtų tempimas gali įvykti jau nėštumo pradžioje.

To priežastis yra hormoniniai pokyčiai nėštumo metu, dėl kurių auga krūtinė, tiksliau, pertvarkomi krūties procesai. Tikslas yra paruošti krūtis pieno gamybai ir žindymui. Stiprus krūtų augimas gali sukelti daugiau ar mažiau stiprų krūtų tempimą, dėl kurio krūtys dažnai taip pat tampa labai jautrios prisilietimams.

Kai kurioms moterims taip pat padidėja pulsavimas ar dilgčiojimas, ypač kai jie liečiami. Tiek traukimas, tiek kiti skundai paprastai vėl išnyksta nėštumo metu. Hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos visam nėščios moters kūnui.

Taigi nėštumas taip pat gali paveikti virškinamąjį traktą. Tuščiaviduriai organai, tokie kaip skrandis ir žarnynas išsiplėtė dėl hormoninės įtakos, todėl dažnai jų funkcija yra ribojama. Dėl sumažėjusio žarnyno aktyvumo gali atsirasti viduriavimas.

Tačiau tai taip pat gali sukelti priešingai ir gali sukelti vidurių užkietėjimas ir dujų susikaupimas. Tačiau viduriavimas apskritai gali sukelti daugybę priežasčių ir nėra laikomas vieninteliu nėštumo ženklu. Dėl hormono pokyčių subalansuoti nėštumo metu gali pasikeisti odos išvaizda, ypač pirmosiomis savaitėmis.

Viena vertus, spuogų o odos nešvarumai gali atsirasti dažniau. Tai netgi gali sukelti aknė. Tačiau gali atsirasti ir priešingas poveikis ir spuogų gali išnykti moterims, kurių oda anksčiau buvo nešvari.

Laikas, kai moteris pastebi esanti nėščia, labai skiriasi ir, be kita ko, priklauso nuo to, ar planuojamas nėštumas, ar ne. Moteris, norinti turėti vaikų, daugiau dėmesio skiria savo kūnui, dažniau pastebi mažus pokyčius ir sieja juos su galimu nėštumu. Moterų, kurioms nėštumas yra neplanuotas, priežastis yra, pavyzdžiui, dėl kontraceptikų nesėkmės, situacija dažnai skiriasi.

Ši moteris pirminių nėštumo požymių, tokių kaip krūtų jautrumas, iš karto nesusieja su nėštumu. Kai kurios moterys sako pastebėjusios nėštumą iškart, kai kiaušinėlis implantuojasi į gimda, praėjus kelioms dienoms po apvaisinimo. Iš esmės apvaisintas ir implantuotas kiaušinis nėštumo hormoną pradeda gaminti maždaug po vienos ar dviejų savaičių po apvaisinimo. Tai atitinka 3 ar 4 nėštumo savaitę. Nuo šio momento moterys gali pastebėti su hormonais susijusius pokyčius savo kūne, tokius kaip krūties augimas, pykinimas nėštumo sukeltas nuovargis.