Terminas eustress reiškia „teigiamas stresas, O distresas reiškia „neigiamą stresą“. Abu terminai dažnai minimi kontekste stresas Valdymas. Stresas ne visada kenkia žmogaus organizmui, tačiau taip pat gali užregistruoti teigiamą poveikį.
Kas yra eustress?
Terminas eustress reiškia „teigiamą stresą“, o disstresas reiškia „neigiamą stresą“. Abu terminai dažnai minimi kontekste streso valdymas. Terminas „eustress“ grįžta į lotynų kalbą, o priešdėlis skiemuo „Eu“ reiškia „geras“. „Eustress“ teigiamai veikia žmogaus organizmą, o disstresas yra kenksmingas ilguoju laikotarpiu. Žmonės sugeba per kelias sekundes nuspręsti, ar stresinė situacija jiems yra neigiama, ar teigiama, nors šis suvokimas yra subjektyvus. Kūnas prisitaiko prie „skrydžio“ ar „kovos“. Nors vienas asmuo suvokia užduotį kaip malonų iššūkį, taip siedamas ją su teigiama įtampa, ta pati užduotis kitam gali reikšti visiškai priešingą dalyką. Teigiamas stresas yra naudingas žmonėms; tai pažadina jų potraukį ir išlaisvina neurotransmiterius adrenalinas ir Kortizolio, kurie telkia neįsivaizduojamas jėgas.
Funkcija ir užduotis
Ar situacija siejama su eustressu ar distresu, priklauso ne tik nuo subjektyvaus pojūčio, bet ir nuo kitų veiksnių, tokių kaip amžius, fizinė sandara, išsilavinimas, pajamos, religija ir socialinė aplinka. Ribos tarp eustreso ir disstreso gali būti sklandžios, nes net ir tie, kurie kasdien patiria teigiamą stresą dėl sudėtingų užduočių, kurias paprastai lydi sėkmė ir pripažinimas, ne visada gali pasiekti aukščiausią rezultatą. Visiems reikia poilsio laikotarpių, per kuriuos kūnas ir protas turėtų galimybę atsinaujinti, kitaip Perdegimo tam tikru momentu yra neišvengiamas. Disstresas daugeliu atvejų atsiranda klastingai, dėl daugybės mažų įvykių ir nepatogumų, kuriuos kasdiena patiria. Tačiau tai gali būti ir ilgalaikė situacija, pavyzdžiui, patyčios darbe. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo situaciją ir su ja susijusias užduotis išgyvena ne kaip teigiamą stresą, skatinantį jį pasiekti aukščiausią rezultatą, bet kaip neigiamą stresą dėl psichologiškai stresinės situacijos. Ateina laikas, kai jis nebegali susitvarkyti su savo užduotimis ir tobulėja sveikatai problemų. Daugelis žmonių mano, kad geriausia būtų gyventi be streso. Medicininiu požiūriu ši situacija yra neproduktyvi, nes žmonėms reikia tam tikro minimalaus streso, kad jie išliktų produktyvūs ir paankstintų asmenybės vystymąsi. Žmonės patiria teigiamą stresą subalansuotoje ir malonioje profesinėje ir privačioje aplinkoje. Laimingi žmonės jaučiasi galintys susidoroti su pokyčiais, kuriuos šiomis aplinkybėmis sukelia gyvenimas. Į šias teigiamas patirtis kūnas reaguoja išsiskirdamas tokius neurotransmiterius kaip acetilcholino pagal smegenys. Šie laimingi hormonai suteikti žmonėms papildomų stiprumas sutelkti maksimalią energiją. The širdies ir kraujagyslių sistema eina per daug, mokiniai išsiplečia, kvėpavimas sutrumpėja, o apetitas sutramdomas. Ši kūno reakcija yra skubiai reikalingas streso atsakas į besikeičiančias situacijas. Tačiau eustressas turėtų vykti tik pasirinktinai, o ne nuolat, nes gamta jį sutvarkė taip, kad žmonės tik per trumpą laiką gali sutelkti visas jėgas, kad galėtų „perimti pasaulį“. Šis streso atsakas paprastai trunka penkiolika minučių, nes organizmas tam naudoja dideles energijos atsargas adrenalinas kurių nepakanka ilgesniam laikotarpiui. Disstresą žmonės patiria neigiamoje asmeninėje ar neigiamoje profesinėje aplinkoje. Kūnas nereaguoja į šią neigiamą būseną, išleisdamas pasiuntinių medžiagų. Priešingai, neigiamas stresas apkrauna žmogų imuninė sistema, kuris dėl to nuolat budi ir veikia be tikslo ir atsitiktinai. Signalo „pavojus dingo“ nepavyksta įgyvendinti, ir kūnas dabar nebeišleidžia jokių energijos perdavimo neurotransmiterių, tačiau yra kenksmingas hormonai kad kelia pernelyg didelę įtampą širdies ir kraujagyslių sistema ir gali sukelti įvairius negalavimus ir ligas.
Ligos ir negalavimai
Stresą sukelia įvairūs veiksniai, kurie gali būti neigiami (disstresas) arba teigiami (eustresai). Kūnas iškart patenka į intensyvios įtampos būseną. Tuo pačiu metu išleidžiami įvairūs neuromediatoriai, kurie leidžia nukentėjusiam asmeniui susidoroti su susidariusia stresine situacija. Vienas svarbus neurotransmiteris kad leidžia plačiai streso valdymas is adrenalinas. Adrenalino išsiskyrimo metu paveikti asmenys turi daugiau jėgų. Tačiau jei ši svarbi agento medžiaga išsiskiria reguliariai, tam tikru momentu pasireiškia pripratimo efektas ir kūnas nebereaguoja stresinėse situacijose su tuo pačiu stiprumas kaip ir anksčiau. Koncentracija ir dėmesio sumažėjimas, nuovargis ir bendras silpnumo jausmas užfiksuotas greičiau. Niekas negali pasiekti aukščiausių rezultatų kiekvieną dieną, net jei tai susiję su teigiamais iššūkiais privačioje ar profesinėje aplinkoje, kurie paprastai taip pat atneša pripažinimą ir sėkmę. „Eustress“ tam tikru momentu taip pat gali virsti priešingybe, disstrese. Fiziniai pavojaus signalai yra silpnumas, nuovargis, koncentracija problemos, galvos skausmas ir širdies plakimas. Nepaisantys šių įspėjamųjų savo kūno signalų, kurie iš pradžių vis dar yra nekenksmingi, rizikuoja ilgainiui sunkiai susirgti. Nuolat stresą patiriantys žmonės yra irzlūs, greitai praranda ramybę ir yra jautrūs peršalimui ir užkrečiamos ligos. Iš pradžių teigiamas stresas, kuris motyvavo aukščiausią rezultatą, dabar lemia našumą. Lengvos ligos apima Perdegimo, migrena ir vargšai žaizdų gijimas. Sunkios ligos, tokios kaip širdis ataka, arteriosklerozė, dirgliosios žarnos sindromas, irzlus skrandis, insultas, skrandis opos ar tulžies akmenys taip pat gali atsirasti, kai eustresas virsta disstrese. Nukentėję asmenys linkę į priklausomybę nuo tablečių ir alkoholis, kentėti nuo Depresija ir nerimastingumas. Jie galiausiai pasiduoda vidinio atsistatydinimo būsenai, kuri neigiamai veikia sensaciją, mąstymą ir socialinį gyvenimą.
