Apibrėžimas ir mechanizmai
Farmakokinetinis stiprintuvas yra agentas, gerinantis kito agento farmakokinetines savybes. Tai yra pageidautina sąveika su vaistais. Ji gali veikti skirtingais lygiais (ADME):
- Absorbcija (įsisavinimas į kūną).
- Paskirstymas (paskirstymas)
- Metabolizmas ir pirmojo leidimo apykaita (metabolizacija).
- Pašalinimas (išskyrimas)
Farmakokinetikos stiprikliai gali padidėti absorbcija, padidinti paskirstymas prie vargonų (pvz., smegenys), ir slopina medžiagų apykaitą arba pašalinimas. Dėl to jie padidina sisteminę ekspoziciją ir, pavyzdžiui, efektyvumą. dozė gali būti sumažintas arba pailgintas dozavimo intervalas (pvz., kartą per parą, o ne du kartus per parą). Farmakokinetiniai stiprintuvai naudoja vaistų sąveikos mechanizmus. Jie daugiausia yra metabolizmo inhibitoriai fermentai (enzimai) (pirmiausia CYP450) ir transporterių (pvz., P-glikoproteinas, organinių anijonų pernešėjai, OAT). Farmakokinetiniai stiprintuvai taip pat gali būti farmakologiškai aktyvūs arba neaktyvūs. Ne visi agentai yra tinkami "stiprinti", ir tai nėra būtina visiems.
Pavyzdžiai
- Chinidinas sulfatas, CYP2D6 inhibitorius, derinamas su dekstrometorfano; žr. Dekstrometorfanas ir chinidino sulfatas.
- Kobicistatas yra CYP3A inhibitorius, kuris vartojamas kartu su vaistais nuo ŽIV.
- Dekarboksilazės inhibitoriai, tokie kaip benserazidas ir karbidopa leisti selektyviai metabolizuoti levodopos į dopamino centrinėje nervų sistema.
- Probenecidas slopina organinių anijonų sekreciją ir sumažina jų išsiskyrimą su šlapimu inkstas. Jis buvo sukurtas „ištempti“ penicilinai.
- Ritonaviras slopina CYP3A izozimus ir yra derinamas su ŽIV ir HCV narkotikai.
- Tipiracilas slopina citostatinio vaisto skaidymą trifluridinas, didinant jos biologinis prieinamumas.
