Pėdų refleksologija terapija (pėdų refleksologija masažas) priklauso natūraliems gydymo metodams. Tai labai senas metodas, kurį Amerikoje jau taikė vietinės Amerikos tautos. Maždaug 1912 m. Amerikiečių gydytojas daktaras Williamas Fritzgeraldas perėmė šias žinias ir toliau jas plėtojo padalindamas žmogaus kūną į 10 išilginių zonų ir kiekvienai priskirdamas atitinkamą pėdos plotą. Todėl pėdos refleksologija remiasi prielaida, kad kiekviena organų sistema ar kūno dalis yra prijungta prie pėdos per nervai (cutivisceralinės jungtys) arba energijos srovės. Tikslinė masažas iš šių vadinamųjų refleksinių zonų teikia gydančiajam terapeutui informaciją apie organizmo sutrikimus ir leidžia tiesiogiai palengvinti įtaką. Toliau reflekso zonas papildė amerikiečių masažistė Eunice Ingham trimis skersinėmis linijomis ir nuolat tobulino toliau. Hanne Marquardt iš Vokietijos nuo 1958 m.
Indikacijos (taikymo sritys)
- Statinė raumenų disfunkcija arba degeneraciniai stuburo ir sąnarių pokyčiai (pvz., osteoporozė (kaulų netekimas), artritas (sąnarių uždegimas) arba disko prolapsas (išvaržos diskas).
- Virškinimo problemos (pvz., dėl gastritas (gastritas) arba maisto netoleravimas).
- Limfodrenažas sutrikimai (pvz., edema - vanduo kaupimasis jungiamasis audinys).
- Skausmas (pvz., Galvos skausmas)
- Dismenorėja (laikotarpis skausmas, pvz., priešmenstruacinis sindromas - PMS).
- Sunkios degeneracinės ligos (pvz., ankilozinis spondilitas (lėtinė uždegiminė reumatinė liga su skausmas ir sustandėjimas sąnarių); Parkinsonizmas (purtantis paralyžius); išsėtinė sklerozė (IS; lėtinė uždegiminė demielinizuojanti centrinės ligos liga nervų sistema); parezė (paralyžius); Vėžys).
Kontraindikacijos
- Venų ir limfinės sistemos uždegimas.
- Ligos, kurioms reikalingas chirurginis gydymas
- Labai karščiuojančios ar infekcinės ligos
- Gangrena (audinių mirtis dėl sumažėjusio kraujas srautas ar kita žala).
- Reumatinės ligos (ypač kulkšnys).
- Didelės rizikos nėštumas
Procedūra
Šios masažas technika skiriasi priklausomai nuo norimo efekto. Nors nykščiu gydomas pado padas, indeksas pirštas remiasi į pėdos nugarą. Yra du pagrindiniai metodai:
- Tonizuojančios rankenos: tai apskritimo formos, greiti judesiai spaudžiant, didėjantys ar mažėjantys. Tikslas yra padidinti susijusių organų sričių aktyvumą.
- Raminančios rankenos: paveikti regionai gydomi švelniai sukant prieš laikrodžio rodyklę arba tolygiai laikant. Tikslas yra vegetatyviškai stipriai sužadintų organų sistemų nuraminimas.
Dabartinė pėdų refleksinių zonų klasifikacija yra labai sudėtinga. Apžvalgos klasifikacija atrodo taip:
- Galvos zonos pirštų srityje
- Zonos dėžė ir viršutinė pilvo dalis padikaulio srityje.
- Pilvo ir dubens zonos ties tarsalis kaulai.
- Stuburas ties vidurinėmis (vidinėmis) išilginių arkų dalimis.
Reflekso zonos, kuriose yra sutrikimas, vadinamos pakrautomis refleksinėmis zonomis. Tai galima atpažinti pagal:
- Vietinis skausmas
- Vegetatyvinis dirginimas (pvz., Padidėjęs kūno ar rankų prakaitavimas, veido spalvos ar kūno temperatūros pokyčiai, kvėpavimo ir pulso pagreitėjimas bei seilėtekis)
- Palpacijos radiniai (raumenų tonuso pokyčiai).
- Statinės deformacijos skersinėje ir išilginėje pėdos arkoje.
- Oda požymiai (susikaupimas, nuospaudos, spalvos pakitimas ar nagų apsigimimai).
- Patinimas (limfinės ar veninės perkrovos).
Pėdų refleksoterapijos, kaip ir daugumos kitų natūralių terapijų, poveikis grindžiamas kūno savigydos stimuliavimu. Gydymo rizika yra trumpalaikė reakcija po pirmojo paciento gydymo terapija. Tai yra nemalonus, bet norimas poveikis, pavyzdžiui, senų skundų paūmėjimas. Gydymas turėtų būti atliekamas 3–5 kartus per savaitę ir paskutinį kartą. 30 minučių.
Privalumai
Pėdų refleksoterapija yra naudingas papildymas įprastinei tradicinei medicinai. Jis veiksmingas sergant daugeliu ligų ir atpalaiduojantis bei skausmas palengvinti.
