Silpnumo sindromas: priežastys, terapija, prevencija

Trumpa apžvalga

  • Apibrėžimas: žymiai sumažėjęs fizinis (ir galbūt protinis) atsparumas ir pajėgumas.
  • Simptomai: sumažėjusi jėga ir ištvermė, greitas nuovargis, sulėtėjęs vaikščiojimas, raumenų masės mažėjimas, nepageidaujamas svorio kritimas, sutrikusi organų veikla
  • Priežastys ir rizikos veiksniai: vyresnis amžius, tam tikros ligos (pvz., aukštas kraujospūdis), netinkama mityba, socialinė izoliacija, galbūt moteriška lytis
  • Gydymas: jėgos ir ištvermės treniruotės, kritimo profilaktika, baltymų ir vitaminų turtinga dieta, pakankamas skysčių vartojimas, esamų kramtymo ir rijimo problemų bei gretutinių ligų gydymas, bereikalingo fizinio ir psichinio krūvio vengimas.
  • Profilaktika: šiuo atveju rekomenduojamos tos pačios priemonės kaip ir gydymui.

Silpnumo sindromas: apibrėžimas ir simptomai

Angliškas terminas frailty reiškia „trapumas“. Ilgą laiką tai buvo laikoma normaliu senatvės reiškiniu. Tačiau vystantis geriatrinei medicinai (geriatrijai) kaip savarankiškai tyrimų sričiai, į laipsnišką darbingumo mažėjimą senatvėje žvelgiama diferencijuočiau.

Geriatrijos terminas silpnumo sindromas reiškia daugiau nei natūralų kūno ir proto senėjimą. Jame aprašomas sudėtingas klinikinis vaizdas su keliais galimais simptomais:

  • mažas stiprumas ir ištvermė
  • greitas nuovargis
  • sulėtintas ėjimas
  • raumenų masės mažinimas
  • sumažėjusios organų funkcijos

Daiktai

Simptomų kompleksas žymiai sumažina fizinį (o kartais ir protinį) pasipriešinimą ir darbingumą. Fizinį jautrumą gydytojai vadina padidėjusiu pažeidžiamumu. Dėl to, pavyzdžiui, ligoniai turi didesnę griuvimo riziką, dažniau atsiranda komplikacijų chirurginių procedūrų metu ar po jų, o pasveikimas užtrunka ilgiau.

Dėl silpnumo sindromo taip pat padidėja tolesnių ligų, ilgesnio stacionarinio gydymo, priežiūros poreikio ir negalios rizika, taip pat mirties rizika.

Padidėjęs pažeidžiamumas taip pat reiškia, kad silpnumo sindromą turintys žmonės dažnai prasčiau susidoroja su hospitalizavimu ar nepageidaujamais kasdienės rutinos ir įpročių pokyčiais nei jų nepaveikti bendraamžiai.

Vidutinės trukmės laikotarpiu silpnumo sindromas gali vis labiau apriboti nukentėjusiųjų savarankiškumą ir jų galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime. Psichikos problemos, įskaitant depresiją, gali dar labiau pabloginti klinikinį vaizdą.

Silpnumo sindromas: priežastys ir rizikos veiksniai

Medicinoje aptariamos įvairios silpnumo sindromo išsivystymo priežastys ir rizikos veiksniai.

Amžius

Ligos

Žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis, padidėja silpnumo rizika. Tipiškos ligos yra aukštas kraujospūdis, insultas, širdies priepuolis, vėžys ir cukrinis diabetas. Tačiau silpnumo sindromą gali sukelti pažinimo sutrikimai (pvz., sukelta demencija) ir psichinės ligos.

Raumenų masė dažnai mažėja su amžiumi. Tai taip pat skatina silpnumo sindromo vystymąsi su būdingais jėgos ir ištvermės praradimo simptomais.

Prasta mityba

Tyrimai rodo, kad daugeliui silpnų pacientų trūksta tam tikrų maistinių medžiagų. Visų pirma, vitamino D, vitamino E, karotinoidų ir baltymų trūkumas dietologų mano, kad tai yra viena iš silpnumo sindromo priežasčių.

Trūkumo simptomus skatina senatvėje dažnai prastėjantis apetitas, uoslė ir skonio pojūtis, taip pat su amžiumi ar ligomis susiję kramtymo ir (arba) rijimo sutrikimai.

Socialinė izoliacija

Vienatvė ir psichinės stimuliacijos trūkumas yra kitos galimos silpnumo sindromo priežastys arba rizikos veiksniai.

Lytis

Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad moterims yra šiek tiek didesnė silpnumo rizika nei vyrams. Tačiau tai (dar) nebuvo aiškiai išaiškinta.

Silpnumo sindromas: diagnozė

  • Svorio netekimas
  • lėtas eisenos greitis
  • raumenų silpnumas
  • vykdyti netoleranciją
  • mažas aktyvumas

Tai, kiek taikomi individualūs kriterijai, įvertinama asmeninėje gydytojo ir paciento diskusijoje. Be to, gali būti naudojami įvairūs testai. Pavyzdžiui, gydytojas gali išbandyti raumenų jėgą, patikrindamas rankos paspaudimo intensyvumą, arba paprašyti paciento atsistoti nuo kėdės laisva ranka.

Praktikoje diagnozei nustatyti taip pat dažnai naudojamas vadinamasis FRAIL patikrinimas klausimyno forma. Klausiama dėl šių kriterijų:

  • Nuovargis: Ar dažniausiai esate pavargęs?
  • Atsparumas (raumenų jėga): Ar galite užlipti vienu aukštu laiptais?
  • Ambulacija (gebėjimas vaikščioti): Ar galite nueiti 100 metrų be jokių problemų?
  • Liga: Ar sergate daugiau nei penkiomis ligomis?
  • Svorio metimas: ar per pastaruosius šešis mėnesius netyčia numetėte daugiau nei penkis kilogramus?

Jei taikomi trys kriterijai, diagnozė yra silpnumo sindromas. Jei galioja tik du kriterijai, tai vadinama prefrailty – preliminariu silpnumo sindromo etapu, kai tolimesniam sindromo vystymuisi dažnai galima užkirsti kelią profilaktinėmis terapinėmis priemonėmis.

Silpnumo sindromas: terapija ir prevencija

Šios priemonės gali padėti susidoroti su silpnumo sindromu:

  • Kritimo prevencija: jėgos ir pusiausvyros pratimai gali užkirsti kelią kritimui. Švelnios sporto šakos, tokios kaip Tai Chi, pasirodė veiksmingos šiam tikslui.
  • Mitybos terapija: daug baltymų turinti dieta su pakankamu vitamino D, vitamino E ir karotinoidų kiekiu gali kompensuoti arba užkirsti kelią netinkamai mitybai. Svarbus ir pakankamas skysčių suvartojimas – vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai rečiau jaučia troškulį, todėl dažnai geria per mažai, o tai gali sustiprinti silpnumą.
  • Kramtymo ar rijimo sutrikimai: jei silpnumo sindromą turintys žmonės turi problemų kramtydami ir (arba) rijimą, svarbu juos tinkamai gydyti, kad būtų užtikrintas pakankamas maisto suvartojimas.
  • Gretutinių ligų gydymas: turi būti veiksmingai gydomos esamos gretutinės ligos, tokios kaip hipertenzija ar širdies sutrikimai. Jei pacientas vartoja įvairius vaistus, gydytojas turi patikrinti šių vaistų galimą sąveiką ir, jei reikia, pakoreguoti.

Silpnumo sindromas: prevencija

Jo profilaktikai tinka ir visos silpnumo sindromui gydyti rekomenduojamos priemonės – pavyzdžiui, baltymų ir vitaminų turtinga mityba, pakankamas skysčių vartojimas, jėgos ir ištvermės lavinimas, visavertis socialinis gyvenimas. Įsidėmėjus šį patarimą ankstyvoje stadijoje, padedamas pagrindas pilnavertiškam gyvenimui be silpnumo sindromo net senatvėje.