Įvadas
Priklausomai nuo treniruočių lygio, sportinė veikla gali gerokai apkrauti kūną. Tuo metu gali pasireikšti svaigulys ar miglotas jausmas treniruotės metu arba trumpam, ty maždaug valandai po treniruotės. Tačiau galvos svaigimo terminas vokiečių kalboje vartojamas daugeliui skirtingų reiškinių apibūdinti. Todėl svarbu pirmiausia atskirti galvos svaigimą kaip praradimą subalansuoti nuo mieguistumo ir toliau atskirti, kuria linkme aplinka juda.
Priežastys
Galvos svaigimas priklauso nespecifinių simptomų grupei, galinčiai parodyti įvairių specialybių ligas. Todėl norint išaiškinti galvos svaigimą, prieš pradedant svarstyti retesnes galvos svaigimo priežastis, pirmiausia reikia atmesti pavojingiausias ir tada dažniausiai pasitaikančias priežastis. Jei galvos svaigimas visada pasireiškia priepuolių metu per sportą ar kitą fizinį krūvį, kraujotaka, ypač kraujas slėgį, reikia patikrinti.
Šios kraujas reikšmes taip pat galima patikrinti: elektrolito sutrikimas arba geležies trūkumas, pavyzdžiui, gali sukelti nepakankamą deguonies tiekimą smegenys fizinio krūvio metu ir taip sukelti galvos svaigimą. Be to, reikėtų pagalvoti apie priežastis, kurios gali sukelti galvos svaigimą bet kuriuo metu ir ne tik sportuojant. Tai apima daugybę ligų vidinė ausis, įskaitant gerybinį paroksizminį padėties sukimasis, vestibuliarinis neuritas ar Menjero liga. Ypatingas atvejis atsiranda, jei sportas susijęs su veikla, kurios metu rankos pakeltos aukščiau vadovas ir patiria stresą: Čia galima nuslėpti subklavinio plieno sindromą.
Ši liga atsiranda dėl konkretaus arterijos segmento susiaurėjimo ir yra reta. Dėl galimų priežasčių įvairovės visada reikia kreiptis į gydytoją, jei fizinio krūvio metu galvos svaigimas išlieka. Jei nuolatinį galvos svaigimą lydi stipri raumenų įtampa kaklas ir jį apsunkina tam tikri kaklo judesiai, jis vadinamas kaklo stuburo sindromu.
Galvos svaigimas tada dar vadinamas cervikogeniniu galvos svaigimu (lot. kaklelis = kaklas). Ši galvos svaigimo forma gali atsirasti, pavyzdžiui, po sužalojimų ar nelaimingų atsitikimų, tačiau ją taip pat gali sukelti tam tikri „neteisingi“ judesiai ar neteisingas svorio laikymas.
Nukentėjusiems žmonėms ne tik svaigsta galva, bet ir dažnai jaučiamas ribotas judėjimas dėl skausmas viduje kaklas labai jaudina. Terapiniu požiūriu daugiausia dėmesio skiriama raumenims poilsis (žr. žemiau). Atominė geležis yra būtina deguonies pernašai kraujas.
Kadangi galvos svaigimą taip pat gali sukelti deguonies trūkumas ląstelėse, geležies trūkumas taip pat yra galima priežastis. Tokiu atveju, geležies trūkumas sukelia tam tikros rūšies anemiją: raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) nėra pakankamai geležies atomų, kurie galėtų surišti ir pernešti deguonį. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į šią galimybę, jei atitinkami simptomai rodo geležies trūkumą: Nuovargis, greitas išsekimas ar dusulys fizinio krūvio metu, lūžinėjantys nagai ar plaukai, įtrūkę kampai burna taip pat psichologinis ar emocinis nestabilumas gali rodyti geležies trūkumą. Paėmus kraujo mėginį, geležies trūkumą paprastai galima nustatyti palyginti greitai ir aiškiai.
