Genai yra chromosomų, kurie savo ruožtu yra DNR sekcijos, turinčios paveldimą informaciją ir yra kiekvienoje ląstelėje, kur genas gali būti vertinamas kaip ląstelės kodas. Fizinė genų vieta vadinama geno lokusu (geno lokusu).
Konkretūs genai turi konkrečias užduotis. Genetinės paveldimos informacijos visuma vadinama genomu.
Genai gali būti tiek koduojančiuose regionuose (koduojantys genai), tiek nekoduojančiuose DNR regionuose (nekoduojantys genai).
Koduojantys genai sintetinami baltymai per tarpinę pasiuntinio RNR (mRNR). Potencialūs DNR koduojantys regionai vadinami egzomu. 98% visų genų yra nekoduojantys. Didelė dalis yra reguliariai transkribuojama ir leidžia sintezuoti iRNR, tRNR ir rRNR, taip pat kitas ribonukleines rūgštys. Nors nekoduojantys genai nesintetina baltymai ir dažnai vadinami šiukšlėmis, jie atsiranda dėl teigiamos evoliucinės atrankos ir yra laikomi privalumu palaikant ir sumažinant biologines savybes. Be to, nekoduojantys genai laikomi genetiniais įjungimo / išjungimo jungikliais ir nustato, kada ir kur genai yra ekspresuojami.
Genų ekspresija lemia, kaip reiškiasi ir kaip atsiranda genetinė informacija, ty kaip organizmo ar ląstelės genotipas išreiškiamas kaip fenotipas.
Be koduojančių ir nekoduojančių genų, yra ir vadinamųjų pseudogenų, ty DNR sekcijos, kurios pagal struktūrą primena geną, bet veikia tik kaip funkcinio baltymo šablonas. Manoma, kad pseudogenų kilmė yra genai, kuriuos tam tikros mutacijos pavertė neveikiančiais. Tačiau pseudogenui vis dar yra funkcinis variantas.
Šokantys genai, dar vadinami transpozonais, laikomi specialia genų rūšimi. Tai yra DNR dalis, kuri sugeba peršokti iš vieno lokuso (geno lokuso) ir vėl įsitvirtinti kitoje genomo vietoje. Jie randami tik žmonėms ir yra būtini genetinei įvairovei išreikšti.
Geno mutacija gali būti spontaniška (spontaniška mutacija) arba sukelta aplinkos poveikio, pavyzdžiui, radioaktyvumo.
